2011 metų spalio 4 dieną vilniečiai Penkauskai pastebėjo, kad susirgo jų 15-metis sūnus. Nors apie pietus baigusi darbą gydytoja aplankė namuose susirgusį moksleivį, tačiau nenurodė jokių gyvybei pavojingų simptomų. Ji patarė gerti temperatūrą mažinančius vaistus, pasakė, kad sūnui gali būti paprasta infekcija, o apie meningokokinę infekciją net neužsiminė. Paauglio būklė negerėjo, vėliau jo visą kūną nusėjo mėlynos dėmės, todėl vakare tėvai iškvietė greitąją pagalbą.
Kai sergantis vaikas pateko į Santariškių klinikas, žaibinės meniningokokinės infekcijos nebuvo įmanoma suvaldyti, nepilnametis naktį mirė.
Teismas mirusio paauglio tėvams priteisė po 25 tūkst. litų, brolio netekusiai seseriai - 10 tūkst. litų neturtinės žalos. Centro poliklinika Penkauskams taip pat turės atlyginti daugiau nei 8 tūkstančius litų turtinės žalos.
Išgirdęs teismo sprendimą Audrius Penkauskas pagalvojo, kad teisingumas nugalėjo, bet didelės šventės jo širdyje nebuvo. Tai jis darė siekdamas, kad nepasikartotų jo sūnaus tragedija, kai nesuteikus laiku pagalbos meniningokokinė infekcija tampa nevaldoma.
- Ar daug pastangų kainavo, kad byla dėl sūnaus mirties atsidurtų teisme?
- Man tai kainavo labai daug nervų, galvojimo ir ieškojimų. Tai buvo ypatingas atvejis, nes teismo procesas buvo be ekspertizių, nagrinėjamas tik kaip civilinis ieškinys. Reikėjo remtis netiesioginiais įrodymais ir grįsti savo ieškinį. Tai nebuvo lengva įrodyti. Kaip matome, Kauno klinikose, kur tėvai prarado kūdikį, buvo daugiau aiškumo, bet ir jiems nelengva.
- Ar tikėjote, kad laimėsite? Ar jūsų advokatui ši byla atrodė perspektyvi?
- Yra daug įstatymų, ginančių pacientų teises. Mūsų atvejis tik parodė, kad medikų darbo kokybė turi būti geresnė.
- Ar jūsų niekas nekaltino, kad norėjote atkeršyti medikams?
- Visko pasitaikė, teismo posėdžių metu mane kaltino ne vienas poliklinikos atstovas. Norėčiau, kad suprastumėte. Vien emocijų nepakanka, kad galėtum pateikti ieškinį. Teismas tik tada imasi nagrinėti bylą, kai yra rimtas pagrindas. O 70 tūkst. litų - tokia suma mums priteista iš Centro poliklinikos, yra tik lašas jūroje. Niekinė suma, pasižiūrėjau, kokį didelį draudimą turi medikai, tad jie nepajus jokio nuostolio. Ne taip, kaip JAV kur priteisiama mirusio paciento artimiesiems 10 milijonų dolerių ir daugiau. Mes gynėme viešąjį interesą.
- Kodėl jūsų šeima pageidavo, kad teismo posėdžiai būtų uždari?
- Nenorėjau priminti savo šeimos kančios, baisu netekti sūnaus. Mes stengėmės neviešinti proceso. Nebuvo širdyje keršto.
Meniningokokinė infekcija, nusinešusi mūsų sūnų, atsidūrė dėmesio centre, todėl pagerėjo gydymas. Tai atsispindėjo taip pat statistikoje – 2012-aisiais mirtingumas nuo meningokokinės infekcijos šalyje keliskart sumažėjo, nes buvo labai atidžiai žiūrima į šią infekciją. Kita vertus, sergamumas tais metais buvo kaip ir kitais metais. Tai rodo, kad mūsų pastangos davė vaisių.
