1 klaida. Norint numesti svorio, reikia laikytis dietos.
Laikytis dietos - reiškia vengti kažko, ką mėgsti, - sako Vokietijos mitybos specialistas Volkeris Schusdziarra. - Dieta neišvengiama, jeigu organizmas netoleruoja kokių nors maisto medžiagų. O siekiant ilgam atsikratyti svorio tai visiškai netinkama priemonė.“ Gastroenterologas keliais savo tyrimais įrodė, kad tereikia vieno mitybos pakeitimo, ir nepageidaujami riebalai nuo klubų pradeda tirpti. Bet pakeitimas neturi būti per drastiškas.
Mityba yra individualus dalykas, ji neturi nutolti nuo konkrečiam žmogui įprasto valgiaraščio. Pernelyg dideli pokyčiai veda į nesėkmę.
Nedraudžiama valgyti nei tortų, nei kiaulienos, nei gerti alkoholį. Svarbiausia - nepersistengti ir kalorijų sutaupyti kitoje vietoje.
V.Schusdziarra įsitikinęs, kad mitybos pokyčiai bus sėkmingi tik tada, jeigu atitiks penkis reikalavimus. Pirma – jie turi teikti mažiau energijos nei suvartojama. Antra – maistas turi pasotinti. Trečia – maistas turi patenkinti skonio lūkesčius. Ketvirta – jis turi stabilizuojančiai veikti psichiką: daugeliui žmonių valgymas pakelia nuotaiką. Ir galiausiai – mitybos pokyčiai neturi apriboti gyvenimo kokybės.
2 klaida. Norint sulieknėti, reikia mažiau valgyti.
Tie, kurie atsisako vakarienės ir gulasi į lovą su gurgiančiu pilvu, greičiau sulauks alkio priepuolio, nei numes svorį. Net jeigu jaučiamasi gerai, reikėtų atsisakyti šio įpročio.
„Niekas ilgai neištvers mitybos, kuri nesuteikia pakankamo sotumo pojūčio“, - sako V.Schusdziarra. Sotumą nulemia suvalgyto maisto kiekis, o ne jame esančios kalorijos. Kai skrandis pilnas, jis siunčia smegenims žinią „liautis valgyti“. Ir neturi jokios reikšmės, ar jis užkimštas kaloringais maisto produktais, kaip dešra ir duona, ar lengvesniais, kaip obuoliai ir kopūstai.
Viename grame makaronų yra 1,4 kilokalorijos, o grame bulvių – tik 0,7, tai yra, dvigubai mažiau. Bet sotumui tai neturi jokios reikšmės. V.Schusdziarra viename iš savo atliktų tyrimų nustatė, kad tiriamieji, kol pasisotina, suvalgo panašų kiekį tiek bulvių, tiek makaronų. Tačiau tie, kurie valgo makaronus, gauna 200 kilokalorijų daugiau.
Dar didesnis skirtumas kalbant apie užkandžius. Užuot suvalgius 40 gramų žemės riešutų (apie dvi saujas), galima suvalgyti 600 gramų apelsinų (apie 4 vienetus). Gautų kilokalorijų kiekis bus vienodas, bet sotus pasijus nebent tas, kuris valgė apelsinus.
3 klaida. Vaisiai nekenkia figūrai.
Vaisius valgyti sveika, bet metant svorį jie tinka tik tuo atveju, jeigu jais pakeičiami kiti angliavandeniai. Bet jei jais užkandžiaujama tarp valgymų, rezultatas gali būti toks pat, jeigu kramsnojami kiti užkandžiai.
Mokslininko skaičiavimais, vienas nedidelis obuolys per dieną, jeigu organizmui nereikia tų papildomų 50 kilokalorijų, per metus prilygsta 2,5 kilogramo riebalinio audinio. Teoriškai toks obuolių valgytojas per 10 metų turėtų priaugti 25 kilogramus. Todėl geriausia, jeigu vaisiai bus valgomi kaip kitų angliavandenių pakaitalas. Mitybos specialistas pataria pusryčiams vietoj sumuštinio valgyti vaisius su varške ar jogurtu.
Palyginti su saldumynais, vaisiai yra lengvesnė ir kartu sotesnė alternatyva. Nedidelis obuolys turi mažiau kalorijų nei du gabaliukai (10 gramų) šokolado. Visa plytelė atitiktų apie dešimt obuolių – tokį kiekį, kurio vieno filmo apie meilę peržiūros metu niekaip nesudorosi.
Tačiau V.Schusdziarra skeptiškai žiūri į vaisių lėkštę priešais televizorių. Vaisiai stimuliuoja insulino gamybą, nes juose labai daug angliavandenių. Insulinas trukdo organizmui atsikratyti riebalų pertekliumi.
Todėl figūrai bus geriau, jei prie televizoriaus kramsnosite daržoves – paprikas, agurkus ar morkas, kurios mažina insulino kiekį. Be to, šios daržovės mažiau kaloringos, nei vaisiai.
4 klaida. Sulčių gėrimai idealiai padeda numesti svorį.
Manoma, kad sulčių gėrimus gerti sveika, nes juose daug vitaminų ir mineralų. Taip pat esą jie geriau nei sultys, nes lieknina. Iš tiesų - lyginant su grynomis sultimis, sulčių gėrimai turi mažiau kalorijų. Bet metantiems svorį jų ten vis vien yra per daug.
Žmogui per dieną rekomenduojama išgerti 1,5 litro skysčių. Geriausiai tam tinka vanduo ir nesaldinta arbata, o taip pat net ir kava. Tuo tarpu sulčių gėrimai - tai skysčiai, kuriuose yra daug kalorijų, bet jie nesuteikia sotumo. Faktiškai pusė litro sulčių gėrimo pagal kalorijų kiekį atitinka 200 g mėsos kepsnio. Kas nori numesti svorio, privalo apsispręsti – išgerti sulčių ar sočiai pavalgyti.
Sulčių gėrimuose slypi dar viena problema. Juose esantis cukrus greitai patenka į kraują, padidina insulino lygį ir stabdo riebalų skaidymą. Kam nepatinka ar per ilgą laiką nusibosta vanduo ir arbata, gastroenterolologas rekomenduoja gerti kalorijų neturinčius vaisvandenius ar vaisių skonio vandenį.
5 klaida. Plonesnis sumuštinis – mažiau kalorijų.
„Metant svorį, reikia taupyti ne tai, kas dedama ant sumuštinio, o pačią duoną“, - sako V.Schusdziarra. Duonoje mažai vandens, ir ji labai kaloringa. Palyginimui - rupių ruginių miltų bandelė turi tiek kalorijų, kiek didžiulė keptų bulvių porcija. Todėl metantieji svorį turėtų duoną riektis ploniau. Idealu, jeigu mažai kaloringas sumuštinio viršus dvigubai storesnis už pačią duoną.
Kalakuto krūtinėlė, jautiena ar varškės sūris su daržovės griežinėliu turi visai nedaug kalorijų. Tie, kuriems sunku atsisakyti dešrų, turėtų rinktis tokias, kuriose yra sumažintas riebalų kiekis.
Su fermentiniu sūriu - atsargiai. Nors yra alternatyvų su mažesniu riebalų kiekiu, dauguma jo rūšių yra tikros kalorijų bombos. Pavyzdžiui, kietųjų sūrių energetinė vertė yra beveik keturis kartus didesnė nei varškės.
Atsisakius sviesto, ilgainiui taip pat turėtų pasimatyti rezultatas. „20 gramų sviesto per dieną atitinka 8 kilogramus riebalinio audinio per metus“, - sako mitybos specialistas.
6 klaida. Svarbiausia pavalgyti pusryčius.
„Pusryčius suvalgyk vienas, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui“, - sako liaudies išmintis. Esą pusryčiai turi paskatinti visos dienos medžiagų apykaitą. Dėl to, anot kai kurių mitybos specialistų, nepusryčiaujantys gali atsisveikinti su mintimis apie liekną figūrą.
V.Schusdziarra mano kitaip: „Pusryčiai yra pirmoji proga per dieną suvartoti mažiau kalorijų.“
Mokslininkas tyrė, kokią įtaką pusryčiai daro vėlesniems valgymams. Paaiškėjo – kas mažiau valgo per pusryčius, tas mažiau kalorijų suvartoja ir dienos pabaigoje. „Žmonės, kurie nepusryčiauja, vėliau dieną taip pat neprisivalgo už du. Jų priešpiečiai būna tik vos didesni, nei kitų“, - sako V.Schusdziarra.
Taigi, tie, kurie neteikia reikšmės pusryčiams, neturėtų stengtis prisiversti juos valgyti. O kas mėgsta sočiai papusryčiauti, per kitus kartus turėtų suvalgyti mažiau arba atkreipti dėmesį į maisto produktų energetinę vertę. Nes tai, kas valgoma pusryčiams, paprastai būna labai kaloringa.
Sumuštiniai iš duonos su sviestu ir pikantiškų arba saldžių komponentų turi daug kalorijų viename grame. Mažesnę energetinę vertę turi daržovės, kumpis, varškė ir kiaušiniai.
Tuo tarpu su javų dribsniais – atsargiai. Dauguma gatavų saldžių mišinių yra tikros kalorijų bombos. Tie, kurie dribsnių mišinius ruošia patys, didelį jų kaloringumą turėtų sumažinti vaisiais. „Pasotinti turi ne patys dribsniai, o vaisiai kartu su jogurtu ir varške“, - sako V.Schusdziarra.
