Ar spėjame koja kojon su naujausiomis medicinos technologijomis?

Kasdien Lietuvoje 22 žmones ištinka ūmus miokardo infarktas. Kas 7 valandas netenkame vieno iš jų. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena iš didžiausių mirštamumo priežasčių šalyje, nuo kurių miršta dvigubai daugiau nei nuo vėžio, o mirštamumas dėl išeminės širdies ligos sudaro net 64 proc. Su šiomis ligomis kovoja ne tik pacientai, bet ir mokslininkai, gydytojai.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-06-18 09:00, atnaujinta 2018-02-12 18:12

Paskutinį gegužės savaitgalį Vilniuje rinkosi žymiausi kardiologijos specialistai, Ketvirtojoje tarptautinėje intensyvios ir invazinės kardiologijos konferencijoje jie dalijosi naujausiais pasiekimais bei gydymo patirtimi kardiologijos srityje.

Pasak konferencijos pirmininko profesoriaus Prano Šerpyčio, kasmet atsiranda gydymo naujovių – tai įrodymais pagrįstos technologijos, klinikose diegiamos praktiškai. Ne veltui viena iš pagrindinių konferencijos temų buvo nauji vaistai, naudojami intensyviojoje kardiologijoje, jų pagrįstumas ir skyrimo problematika. Tai suteikė progą palyginti skirtingų šalių patirtį ir galimybes naudotis mokslo pasiekimais.

Miokardo infarktas yra sunkiausia išeminės širdies ligos, kurios metu dėl sumažėjusio širdies aprūpinimo krauju sutrinka jos raumens veikla, forma. Šiuo metu pasaulyje sukurta daugybė efektyvių vaistų: prevencinių, skirtų išvengti širdies smūgio, taip pat tokių, kurie padeda atsigauti po miokardo infarkto ar reikalingų norint išvengti antrojo. Remiantis statistika, 12 proc. pacientų miršta per pirmus 6 mėnesius po miokardo infarkto. Taigi, tinkamas gydymas ir rūpestinga priežiūra tampa itin svarbūs.

Lygindamas skirtingų šalių praktiką, konferencijoje apsilankęs Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas pažymėjo, kad labiausiai pasaulyje vartojami vaistai nuo širdies ligų prieinami ir ligoniams Lietuvoje. „Galbūt, būdami mažiau turtinga šalis, negu kai kurios konferencijoje atstovaujamos šalys, negalime taip dosniai jų teikti savo pacientams“, - kalbėjo jis.

Ne vienas iš konferencijos dalyvių patvirtino, kad finansiniai ištekliai ir toliau yra svarbus aspektas, tačiau galimybės įvesti naujus medikamentus bei juos skirti pacientams skiriasi. Anot Vienos Vilhelmo ligoninės kardiologijos departamento vadovo profesoriaus Kurto Huberio, Austriją nauji vaistai pasiekia, jei tik jie yra patvirtinami Federalinės vaistų administracijos, gal tik ne visada sveikatos draudimas gali juos kompensuoti.

„Austrijos kardiologų asociacija dažniausiai patvirtina Europos kardiologų asociacijos rekomendacijas. Taigi, esame palyginti stiprūs ir galime kalbėtis su ministerija ar kitais valdžios atstovais ir jiems leidžiame suprasti, kad mums reikia naujų specifinių vaistų ar technologijų. Dažniausiai naujus medikamentus galime naudoti, kai kardiologas skiria gydymą, nurodydamas, jog tai vienintelis būdas išgyti“, - apie savo patirtį pasakojo prof. K. Huberis.

Gydymas vien injekcijomis, tabletėmis ir lovos rėžimu jau seniai pakeistas efektyviomis priemonėmis, padedančiomis širdies raumeniui. Dažnai gyvybes gelbsti patyrusių specialistų atliekamos skubios užsikimšusios kraujagyslės atvėrimo procedūros. Kraujotaka atkuriama į veną lašinant trombus tirpinančius vaistus arba užsikimšusią širdies vainikinę arteriją rentgeno operacinėje skubiai išplečiant specialiu balionėliu (perkutaninė transluminalinė koronarinė angioplastika – PTKA). Jos metu į arteriją įvedami metaliniai arba vaistais dengti stentai.

Pasak profesoriaus P.Šerpyčio, reikia naudotis mokslo pažanga ir atitinkamą dėmesį skirti naujų technologijų diegimui. Bendradarbiaujant pacientams, gydytojams bei atsakingoms institucijoms, iš tiesų įmanoma pasiekti tikslą ir laisviau naudotis moderniais intervencinių kardiologų išradimais, išplitusiais jau daugumoje Europos šalių.

„Pavyzdžiui, patyrus miokardo infarktą būtina gerti trombozę mažinančius vaistus, bet ne kiekvienas žmogus gali sau leisti pirkti naujus nekompensuojamus medikamentus, kurie yra saugesni ir efektyvesni, mažinant komplikacijų skaičių“, – nurodo prof. P.Šerpytis.

Naujausių technologijų įvedimas ar jų prieinamumo didinimas priklauso tiek nuo jų tarptautinio, tiek nuo vietinio vertinimo. Daugumos konferencijoje dalyvavusių nuomone, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus bei specialistų nuomonę, tikrai galima priimti reikiamus sprendimus, kurie išsaugotų daugiau gyvybių kiekvienoje šalyje.

Pavyzdžių net nereikia ieškoti labai toli. Mūsų kaimynai latviai nuo 2014 gegužės mėnesio į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukė naujausius mirštamumą mažinančius vaistus sergantiems miokardo infarktu. Galima tiktai pasidžiaugti jų progresyviu požiūriu naujausias technologijas pritaikyti kasdienei medicininei praktikai ir investuoti į pacientų sveikatą. Norisi tikėti, kad mūsų sveikatos priežiūros sistemoje, taikant racionalias išlaidų valdymo priemones, taip pat bus rastos galimybės neatsilikti nuo artimiausių kaimynų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.