Jau nekalbant apie tai, kad neišsimiegojęs žmogus būna irzlus ir piktas lyg širšė.
Svarbu ritmas, o ne valandos
Vokietijos miego tyrimų specialistai perspėja: mažiausia normalaus miego riba, kurią žmogus ištveria tik savaitę, – 4,5 valandos per parą.
Neišsimiegojęs žmogus kelia potencialų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Dėl to kyla katastrofos ir nelaimės, daugėja skyrybų, ligų.
Vokiečiai miego tyrėjai nustatė, kad jų šalyje 60 procentų visų eismo nelaimių kaltininkų nepakankamai išsimiegodavo, dėl to jausdavosi pervargę ir snūstelėdavo prie vairo.
Žmogaus kūnui bei psichikai kenkia ir kintantis miego ritmas. Jei kelias naktis dirbama, po to dieną miegama, o paskui vėl viskas keičiasi, prie tokios netvarkos organizmas nespėja prisitaikyti. Juk net kelionėje pasikeitus laiko juostai sugrįžti į savas ribas prireikia poros savaičių.
Todėl pagal slankųjį grafiką dirbantys žmonės turėtų atminti, kad tokį darbą galės dirbti ribotą laiką.
Neretai daroma dar viena klaida – nemiegotas naktis bandoma kompensuoti itin ilgu miegu savaitgaliais ar atostogų metu. Tačiau svarbus juk miego ir būdravimo ritmas, o ne vienu kartu pradrybsotų valandų skaičius.
Visame gyvajame pasaulyje veikia dėsnis: kas prarasta, tas amžiams. Be to, ilgas miegas niekam nenaudingas – persimiegojus sunku užmigti kitą naktį.
Ima kamuoti haliucinacijos
Visame pasaulyje žinomas miego tyrimų specialistas šveicaras Alexanderis Borbely su kolegomis aiškinosi, kas gi vyksta, kai žmogus ilgesnį laiką nemiega.
Stebėdami grupelę savanorių tyrėjai nustatė, kad jau trečią bemiegę dieną kinta organizmo veikla: didėja apatija, dirglumas, žmonės darosi sujaudinti, nerimastingi.
Trečiąją naktį sąmonė pati ima dingti – atsiranda kelių sekundžių trukmės mikromiego pauzės. Žmogus pradeda matyti judančius daiktų paviršius (regos haliucinacijos), girdėti tekantį vandenį ar kažką kalbant (klausos haliucinacijos), ima veržti galvą (lietimo iliuzija).
Ketvirtosios bemiegės nakties pasekmės – siaubingos. Tiriamieji savanoriai tapo įtarūs, prarado savojo „aš“ pojūtį, jiems prasidėjo psichozė.
Problemas sprendžia lovoje
Miego sutrikimai būna trijų tipų.
Pirmasis – kai sunku užmigti. Žmogus pusę nakties nervingai prasivarto lovoje laukdamas išganingojo miego.
Šio sutrikimo kamuojami žmonės pripažįsta, kad užmigti trukdo problemos, kurias vis dar bando spręsti lovoje.
Trukdo ne tik problemos, bet ir su jomis susijusios emocijos. Organizmas negali persijungti į poilsio režimą, nes niekaip nesusitvarko su kažkokia stipria, bet iki galo neįsisąmoninta emocija.
Kita vertus, reikėtų atsargiai vertinti posakius „aš iki ryto neužmigau“ arba „aš nemiegojau visą naktį“. Stebėjimai laboratorijoje atskleidė, kad taip teigiantys žmonės miega bent kelias valandas per naktį.
Tad tyrėjai daro išvadą, kad žmonės neretai linkę pervertinti laiką iki užmigimo.
Nerimas ir depresija
Antrojo tipo miego sutrikimas – kai žmogus dažnai prabunda naktį, o jo miegas – paviršutiniškas, kaip sakoma, zuikio miegas. Tokio žmogaus miego ir poilsio pojūtis – sutrikęs.
Jis ypač jautrus savo miegui, labiau nei kiti reaguoja į miego stoką, nes jo organizmo funkcijų aktyvumas itin didelis, toks išlieka ir užmigus.
Psichiatrai tokiu atveju neretai diagnozuoja nerimo sutrikimus.
Trečiasis miego sutrikimo tipas – ankstyvas prabudimas. Akys atsimerkia apie 4 valandą ryto ir užmigti neįmanoma, kol neateina laikas keltis.
Toks asmuo paprastai skundžiasi ne tik miego sutrikimais. Jį kankina bloga nuotaika, apatija, energijos stoka, jo interesų ratas – susiaurėjęs. Paprastai toks miego sutrikimas būdingas depresijai.
Klaidinga manyti, kad miegas sutrinka dėl ligų, kurioms negalima daryti jokios įtakos. Daugeliu atveju patys esame savo nemigos kalviai. Miego sutrikimai dažnai apninka linkusius atidėlioti problemų sprendimą.
Veikia ir aplinkos veiksniai
Nemiga gali aplankyti ir laukiant kokio nors įvykio – kelionės, konferencijos, komisijos, egzamino, net ir romantiško pasimatymo. Laukimas visuomet sukelia nerimą, o kuo laukiamas įvykis reikšmingesnis, tuo ir nerimas stipresnis.
Miegą trikdo ir ligos. Sunku tikėtis kokybiško miego, jei nuo slogos užsikimšusi nosis, kamuoja kosulys, ką nors skauda.
Pirmiausia reikėtų susitvarkyti su šiais trikdžiais – juk organizmas, neleisdamas užmigti, stengiasi atkreipti dėmesį į spręstinas sveikatos problemas.
Įvairiausi aplinkos veiksniai – oro sąlygos, tvankumas, net kaimynų keliamas triukšmas – irgi sukelia nemigą.
Miego problemų gali kilti ir tuomet, jei prieš naktį vykstate į sporto klubą ir ten intensyviai minate treniruoklius, kilnojate svarmenis, šokinėjate ir bėgate, daug ir riebiai prisivalgote.
Alkoholio ar kavos vartojimas, rūkymas irgi sutrukdo organizmui pereiti į poilsio režimą.
Gero miego taisyklės
* Organizmas mėgsta tvarką, nes visa jo veikla paremta ciklais ir ritmais. Jei gulamasi ir keliamasi panašiu laiku, vidinis laikrodis veikia lyg šveicariškas šedevras.
* Pasiruošti nakties poilsiui padeda miego ritualai. Tai ne tik maudymasis ar dantų valymas prieš miegą. Keletas perskaitytų knygos puslapių ar šiltos arbatos puodelis padėtų įžengti į sapnų karalystę.
* Miegas ateina tuomet, kai žmogus jam pasirengęs: išvėdinęs miegamąją patalpą, aplink tylu ir ramu. Svarbi ir lovos kokybė. Jei trečdalį gyvenimo praleidžiame lovoje, nereikėtų gailėti pinigų patogesnei – nei per minkštai, nei per kietai.
* Jei miegas kurį laiką yra sutrikęs, venkite miegoti dieną. Negalima net prigulti. Uždrauskite sau net priartėti prie lovos dieną, net jei jaučiatės pavargę.
* Kava ar stipri arbata, alkoholis – dirgikliai, neleidžiantys organizmui atsipalaiduoti, tuomet nėra ko svajoti apie miegą.
* Neskubėkite miego problemų spręsti migdomaisiais vaistais, juolab nusižiūrėtais nuo kaimynės. Po to stebėsitės, kur dingo natūralus miegas. Miego sutrikimus gydyti – ne močiučių, o gydytojų reikalas. Kita vertus, atsargiai žvelkite ir į gydytoją, kuris lengva ranka, nepasidomėjęs priežastimis, išrašo migdomųjų vaistų.
Parengė Ona Kacėnaitė
