Vasarą įvairiuose Kauno miesto rajonuose vyksta gražiausių sodybų rinkimai. Šilainių seniūnijai priklausančiuose Romainiuose jie jau įvyko. Geriausiai tvarkoma sodyba pripažinta Kristinos ir Giedriaus Paužų valda.
Romainių bendruomenės nariai ne tik lygiuojasi į pavyzdingus kaimynus, bet ir žino, kur kreiptis, jei išgirsta diagnozę „vėžys“.
Nelengvą gyvenimo išbandymą patyrę sutuoktiniai kaimynams ir šimtams kauniečių, pasiremdami savo patirtimi, pataria, kaip galima bandyti įveikti onkologinę ligą, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
G. ir K.Paužų paraginti kaimynai yra tapę ir potencialiais kaulų čiulpų donorais, kurie gali padėti kraujo vėžiu sergantiems žmonėms.
Paviliojo ypatinga ramybė
K. ir G.Paužų sodyba įsikūrusi gražioje vietoje prie tvenkinio. Joje auga įdomūs dekoratyviniai augalai, dailiai nupjauta veja. Į iš maumedžio sukaltus lovius pasodintas ir nedidelis ekologiškas daržas.
Į akis krinta kiemą puošiantis didelis akmuo.
„Nuo jo viskas ir prasidėjo“, – sako sodybos šeimininkas.
Prieš 10 metų verslininkas G.Pauža išsirengė pažvejoti. Romainiuose rado apleistą tvenkinį. Sovietmečiu jį priešgaisrinei apsaugai naudojo tuomet čia buvęs kolūkis.
„Atsisėdau ant akmens ir pajutau nepaprastą ramybę. Iki tol su žmona gyvenome daugiabutyje ir poreikio turėti savo namą nejautėme. Tačiau praleidęs kelias valandas prie šio tvenkinio tvirtai nusprendžiau, kad noriu kurtis būtent šioje vietoje“, – prisiminė kaunietis.
Greta įsikūrė draugai
Kai šeima įsigijo žemės Romainiuose, greta stovėjo vos keli seni namai.
„Sakoma, kaimynų nepasirinksi. Tačiau šį posakį nusprendėme paneigti. Pradėjome savo draugus įkalbinėti, kad kurtųsi greta. Taip aplink pradėjo kilti ir kiti namai“, – prisiminė dvi profesijas turinti K.Paužienė.
Moteris yra rinkodaros specialistė ir odontologė, abiejų šių sričių paslapčių mokanti Kauno kolegijos studentus.
Dabar Romainiuose, Romainių gatvėje, įsikūrusios kelios dešimtys šeimų.
„Kadangi visi vienu metu statėme namus, dalijomės šiais rūpesčiais. Dabar mūsų kvartalas yra lyg atskira uždara valstybė su savo nerašytais įstatymais, kurių laikosi visa bendruomenė“, – pasakojo kauniečiai.
Šio nedidelio kvartalo gyventojai yra sutarę, kad, gerbdami aplinkinių ramybę, šeštadieniais ir sekmadieniais po pietų nepjaus žolės. Taip pat prie tvenkinio gyvenantys žmonės nedraudžia kitiems kaimynams jame maudytis ar žuvauti. Vyksta ir bendros įvairios šventės.
„Kristina ir Giedrius yra mūsų bendruomenės siela ir neformalūs lyderiai. Į juos lygiuojasi ir jų patarimų klausia visi kaimynai“, – tvirtino bendruomenės „Naujieji Romainiai“ tarybos narė Daiva Driaunienė.
Ligos prisiminti nebijo
Pats G.Pauža taip pat prisipažino, kad kaimynai mėgsta jam pasiguosti nutikus kokiam nemalonumui.
„Bičiuliai skundžiasi, kad prakiuro stogas, sugedo automobilis. Tada sakau – tai ne nelaimė. Tai tik kliūtis, kurią gali įveikti. Žmonės įsiklauso į šiuos žodžius. Žinodami mano istoriją, sutinka su tuo, nusiramina, ima šypsotis“, – pasakojo G.Pauža. Vyras 2012 metais susirgo onkologine liga – leukemija.
Sėkmingai įveikęs kraujo vėžį, nebijo prisiminti juodžiausių savo gyvenimo dienų. Drauge su žmona stengiasi padėti tokio pat likimo žmonėms.
Donorais tapo ir kaimynai
K.Paužienė pasakojo, kad vyrui sergant bendraudavo su daugybe jo likimo žmonių.
„Pasveikusieji dažniausiai sako, kad ligos prisiminti nenori, todėl apie ją nekalba. Mes su vyru nusprendėme kitaip. Nebijome pasakoti, kaip elgėmės, ką išgyvenome patys, ir patarti, paguosti, nuraminti“, – sakė moteris.
Pasveikęs vyras tapo aktyviu onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ nariu. Organizacijai priklauso gydytojai bei žmonės, sergantys kraujo ir kitomis retomis vėžio formomis, besistengiantys propaguoti kaulų čiulpų donorystę ir įvairiais kitais būdais padėti ligoniams.
G.Paužai ne tik dieną, bet ir naktį skambina ir patarimo klausia ligoniai. Žmona dėl to nepyksta.
„Rugpjūčio 30-ąją švęsiu antrąjį savo gimtadienį. 2012 metais šią dieną man buvo atlikta operacija. Kaulų čiulpų donoro dėka kraujo vėžį pavyko įveikti. Prieš operaciją sau pažadėjau, kad pats stengsiuosi surasti bent 100 žmonių, kurie taptų donorais. Pažadą viršijau. Tapti donorais pavyko prikalbinti jau per tūkstantį žmonių“, – džiaugėsi G.Pauža.
Beveik visi kauniečių kaimynai taip pat yra užsiregistravę tapti donorais, kai tik to prireiks.
Rūpinosi psichologo etatu
G.Pauža su bendraminčiais taip pat bendradarbiauja su krepšininko Rimanto Kaukėno paramos ir labdaros fondu.
„Kauno klinikose specialaus psichologo, kuris dirbtų su onkologiniais ligoniais bei jų artimaisiais, nebuvo. Pernai fondas finansavo vieno psichologo darbą, jis padėdavo vaikams ir jų tėvams. Šiemet pavyko pasiekti, kad dalį dienos psichologas klinikose dirbtų ir su suaugusiaisiais“, – pasakojo G.Pauža.
Kaunietis pats neretai rengia susitikimus su ligoniais. Jų metu dalijasi savo patirtimi. Drauge su vyru juose dalyvauja ir Kristina.
Daržoves augina patys
Poros sodyboje neatsitiktinai atsirado ir ekologiškas daržas. Jame K.Paužienė augina žirnius, avietes, svogūnus, agurkus, cukinijas ir kitas daržoves.
„Visos paprastos pas mus augančios daržovės ir uogos labai tinka valgyti sergant vėžiu. Daržas ir atsirado sodyboje, kai vyras susirgo. Jį puoselėju ir dabar, nes sveikai maitintis reikia ir ligai pasitraukus“, – įsitikinusi kaunietė.
Kas tinka valgyti sergant, pora pataria ir kitiems.
Prieš mėnesį pasirodė knyga „Ką valgyti susirgus vėžiu“. Prie jos sudarymo ir leidybos taip pat aktyviai prisidėjo G.Pauža.
Knygoje pateikiami patiekalų receptai, sudarytas dienos valgiaraštis, kad ligoniams, patiriantiems įvairių šalutinių gydymo poveikių, nereikėtų sukti galvos dėl maitinimosi.
Visus patiekalus, kurių receptai pateikti, galima pasigaminti iš Lietuvoje auginamų ar atvežamų ir nesunkiai įsigyjamų produktų.
„Kol vyras gydėsi, ieškojome informacijos ir kaip maitintis. Buvome prisiklausę visokių mitų. Savo kailiu bandėme, kas tinka, kas ne. Šią knygą parengė gydytojai, dietologai, kitų sričių specialistai ir buvę ligoniai. Sergantiems žmonėms bus lengviau susigaudyti, kaip gyventi“, – pasakojo K.Paužienė.
Džiaugiasi antra galimybe
G.Pauža ne tik turi savo verslą, dalyvauja organizacijos „Kraujas“ veikloje, rengia susitikimus su sergančiais žmonėmis ir dalijasi savo patirtimi bei skatina kaulų čiulpų donorystę. Vyras dar dirba ir pramogų bei sporto komplekse „Girstutis“ veikiančiame Kauno plaukimo centre. Buvęs vandensvydininkas rūpinasi, kad plaukti pramoktų kuo daugiau mažųjų kauniečių.
Šią vasarą nemokamai baseiną lanko 400 vaikų dienos centrų lankytojų.
„Kaip viskam užtenka laiko? Aš gavau antrą progą gyventi. Liga privertė susimąstyti, kas iš tikrųjų svarbu.
Man svarbu, kad žmona bei dukros, draugais tapę kaimynai būtų sveiki ir gyventų gražiai. Tai darydamas pats, net tvarkydamas sodybą matau, kad ir aplinkiniai tampa geresni bei laimingesni“, – sakė G.Pauža.
Marvos slėnį aleksotiškiai sutvarkė ne tik sau
Ramūnas Navickas
Kauno bendruomenės centrų asociacijos pirmininkas
„Kiekvienoje Kauno bendruomenėje yra aktyvių žmonių. Jie įvairiais būdais telkia žmones ir savo darbais prisideda ne tik prie savo bendruomenės, bet ir visų kauniečių gerovės.
Aleksoto seniūnijos bendruomenė ne vienus metus rengė talkas ir tvarkė ypač gražią Kauno vietovę – Aleksote, Julijanavos gatvės pabaigoje, esantį Marvos slėnį.
2012 metais seniūnija savo reikmėms gavo 20 tūkstančių litų ir juos taip pat skyrė šiam slėniui sutvarkyti. Buvo atnaujintos 1881 metais statytos Marvos upelio kaskados, įrengtas lieptas, laiptai.
Aleksotiškiai noriai dalyvavo slėnio sutvarkymo darbuose.
Dabar tai graži vieta, kurioje mėgsta lankytis visi kauniečiai, fotografuotis atvyksta vestuvininkai.“
Kaip kraują dovanoja kauniečiai?
Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų atstovė ryšiams su visuomene:
„Kauniečiai, norintys tapti kaulų čiulpų donorais, gali kreiptis į dvi privačias gydymo įstaigas – Kuršių kliniką ir „A klinika“. Jų atstovai yra sudarę sutartį su Vilniaus Santariškių klinikų kraujo centru. Šioje ligoninėje ir atliekamos kaulų čiulpų persodinimo operacijos.
Iš žmonių paimami du mėgintuvėliai kraujo, gyventojas užpildo anketą, kad sutinka tapti donoru. Vilniuje medikai tiria kraują ir, kai prireikia, parenka pacientui tinkamą donorą.
Kaulų čiulpų donorais gali tapti sveiki 18–40 metų žmonės.
Aktyviau Kaune vyksta paprasta kraujo donorystė. Vasarą, kai miestą palieka studentai, donorų stygių ypač jaučiame. Kauno klinikų pagrindiniame kieme darbo dienomis ir šeštadieniais stovi palapinė, kur laukiami kraujo donorai.
Šiuo metu Kaune besigydantiems ligoniams reikia visų grupių kraujo. Kraują gali duoti žmonės iki 65 metų amžiaus. Moterys – 4 kartus per metus, vyrai jau ne 5 kaip anksčiau, o 6 kartus. Tarp donorystės procedūrų turi praeiti 2 mėnesiai.
Apie kraujo donorystę, palyginti su situacija, kuri buvo prieš 10 metų, kauniečiai žino vis daugiau. Norėdami užkirsti kelią kraujyje slypinčioms ligoms, siekiame, kad daugėtų donorų, kurie kraują dovanotų, už jį neimtų atlygio.
Užsienio šalyse tokia praktika madinga. Kaune kol kas tokių sąmoningų žmonių atsiranda tik 50 proc. iš visų kraujo donorų.“
