Kasmet dėl bičių ar vapsvų įgėlimų Lietuvoje miršta po kelis žmones. Šiemet taip pat įvyko kelios tokios skaudžios nelaimės. Todėl ruošiantis ilsėtis gamtoje alergiški žmonės turėtų neužmiršti įsidėti į kelioninį krepšį vienkartinio adrenalino švirkšto, nes šie vaistai padeda išvengti gyvybei gresiančio pavojaus – anafilaksinio šoko.
„Šis medikamentas yra receptinis, jį gali išrašyti gydytojas alergologas. Toks vizitas pas gydytoją yra būtinas, nes tik gydytojas gali paaiškinti, kaip ir kada naudoti adrenalino švirkštą“, – priminė gydytoja A.Blažienė.
Kita vertus, žmogus gali būti nealergiškas bičių ir vapsvų nuodams, bet jei vabzdys įgels valgant į liežuvį ar gomurį, kils vietinio pobūdžio tinimas. Tokiu atveju dėl ištinusio liežuvio žmogus neįstangs net įkvėpti oro ir uždus.
Didelis pavojus kyla taip pat tada, kai vabzdys įgelia į galvą, į kaklą, nes tinimas būna kur kas didesnis.
Ką daryti, įgėlus vabzdžiui?
Jei įgelta ta vieta paraudo ir šiek tiek patino, galima vėsinti vandeniu, ledo kompresu ar šaldyti kitu būdu.
Jei reakcija toliau plinta, pavyzdžiui, žmogui darosi silpna, tinsta gerklė, atsiranda dusulys, jei visą kūną išberia dilgėlinė, reikia nedelsiant kviesti greitosios pagalbos medikus.
Alerginė reakcija į bičių ar vapsvų nuodus neišsivysto nuo vieno įgėlimo. Tačiau vieniems žmonėms tai išaiškėja vaikystėje ar jaunystėje, o kitiems – sulaukus brandaus amžiaus.Sunkios alerginės reakcijos kartojasi.
Manoma, kad apie 3 procentus populiacijos į vapsvų gėlimus reaguoja alergiškai. Visiems kitiems jie yra skausmingi, bet pavojų gyvybei kelia tik 6-10 įgėlimų 1 kilogramui kūno svorio. Beje, medų nešančios bitės turi nuodų keturis kartus daugiau.
Jei bent kartą gyvenime nuo bitės ar vapsvos įgėlimo buvo kilusi sunki alerginė reakcija, gydytoja A.Blažienė patarė nedelsti, o kreiptis į specialistus, kurie skirtų gydymo metodą – imunoterapiją.
Šis metodas „nujautrina“, todėl žmogaus organizmas nereaguoja taip audringai į vabzdžių nuodus. Tačiau šį metodą gali taikyti tik gydytojas alergologas.
Per karščius vapsvos kur kas įkyresnės
Ši vasara ypatinga tuo, kad didžiausi karščai užfiksuoti rugpjūtį. Kadangi vabzdžiai yra šaltakraujai gyvūnai, jų aktyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, todėl karščių rekordai veikia taip pat ir vabzdžius.
Nuo studijų metų daugiau kaip tris dešimtmečius tyrinėjantis vapsvas Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas E.Budrys tikino, kad niekuo nuostabaus, jei vapsvos per karščius pasidarė įkyresnės.
„Karštą dieną vabzdžiai būna kur kas akyvesni, todėl mes juos labiau pastebime. Vapsvos būna alkanesnės, jų fiziologiniai procesai vyksta kur kas sparčiau, tai susiję su aukštesne temperatūra“, – sakė E.Budrys.
Vapsvos yra bendruomeniniai vabzdžiai, gyvenantys šeimomis. Rūgpjūtis – vapsvų darbininkių metas, nes jos maitina lervas, iš kurių išsivysto patinai ir patelės-motinėlės, kurios sudės kiaušinius.
„Kai karšą, lervos greičiau auga, o motinėlis sudeda daugiau kiaušinių, todėl šiuo metu lizduose yra daugiau lervų.
Lervoms reikia daugiau maisto, todėl vapsvos darbininkės ieško baltymų – susivilioja net mėsos patiekalais, gamtoje kepamais šašlykais“, – sakė E.Budrys.
Palyginus bites, širšes ir vapsvas, daugiausia bėdų gali pridaryti stambiausias visuomeninis vabzdys – širšuolas, kuris vienu įgėlimu suleidžia daugiausia nuodų.
Kita vertus, šių nuodų poveikis priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių. Alergiškiems asmenims gali pakenkti netgi maža bitelė.
Kita vertus, bitės gelia tik vieną kartą, nes palieka savo geluonį aukos kūne. Bičių geluonis pritaikytas tik gynybai – žinduolių, ardančių bičių lizdus, sutramdymui.
Paliktas bitės geluonis, smigdamas giliau į odą, sušvirkščia daugiau nuodų nei vapsvos geluonis, kuriuo ji naudojasi daug kartų.
„Bitės įgėlimas kur kas grėsmingesnis, nes ji suleidžia kur kas didesnį kiekį nuodų nei vapsva“, – aiškino E.Budrys.
Vapsva savo nuodus naudoja tik grobiui – gelti vabzdžiams, kuriuos medžioja lervų maistui Gelti žmones vapsvos nėra prisitaikiusios, nes geluonis joms ir toliau bus reikalingas. Todėl vapsav vienu įgėlimu suleidžia mažiau nuodų nei bitė.
Klimato atšilimas, apie kurį pastaruoju metu Lietuvoje daug kalba specialistai, taip pat veikia vabzdžius.
