Ukmergės GMP nebespėja į visus iškvietimus ir dėl gerokai padidėjusio jų skaičiaus.
Anksčiau per parą ukmergiškiai užregistruodavo po 10 – 20 kvietimų, o dabar – 30.
Liko ligoti žmonės
„Taip, gyventojų rajone mažėja, darbingi, jauni ir sveiki emigruoja, o kas lieka? Dauguma juk ligoti, suvargę, seni – jiems dažniau negu kitiems prireikia skubios medicinos pagalbos.
Greitoji dabar dažniau kviečiama ir dėl to, kad gerokai sutrumpėjo gydymo laikas ligoninėje ir pacientai į namus išleidžiami iki galo neišgydyti, tad sunegaluoja.
Pagausėjo iškvietimų ir į nuošalius kaimus, nes kaimuose esantys medicinos punktai ne visiems gyventojams pasiekiami.
Kadangi Ukmergėje kertasi keli pagrindiniai šalies keliai, vasaros savaitgaliais čia vyksta didžiulis judėjimas: pavyzdžiui, iš Vilniaus, iš Kauno į Molėtus. Atvykėliams taip pat gana dažnai prireikia skubios medikų pagalbos“, – kalbėjo Ukmergės GMP darbuotojai.
Vietoj greitosios – taksi
Pritrūkę automobilių medikai nebeturi kito pasirinkimo, tik pasiūlyti pacientams išsikviesti taksi. Į tokią bėdą pateko ir liepos
21-ąją vienoje Ukmergės bendrovėje susižalojęs darbininkas. Jis dirbdamas prie štampavimo staklių neteko dešinės plaštakos.
Šoko ištiktą ir didžiulį skausmą kenčiantį vyrą į Ukmergės ligoninės Priėmimo skyrių skubiai atvežė jo bendradarbiai, kadangi paskambinę Bendruoju pagalbos telefonu sužinojo, jog visi tą dieną budėję greitosios pagalbos automobiliai yra išvykę į iškvietimus, ir tektų laukti atvykstančios artimiausios laisvos brigados iš Širvintų.
Paramedikai tik popieriuje
Pasak slaugytojos Jolantos Keburienės, Ukmergėje sumažėjusi GMP brigadų skaičiui, gerokai padaugėjo iškvietimų, tenkančių vienam ekipažui. Dėl to nukenčia darbo kokybė, operatyvumas.
Ukmergės GMP brigadą sudaro du žmonės – slaugytoja ir vairuotojas.
Didžiausias darbo krūvis tenka slaugytojai, o ar ji sulauks kokios pagalbos iš vairuotojo, priklauso tik nuo jo geranoriškumo – kai kurie jų net nežino, kaip teikti pirmąją medicinos pagalbą.
Iš 14 Ukmergės GMP dirbančių vairuotojų tik 5 pernai baigė paramedikų kursus, tačiau praktiškai šių savo žinių pritaikyti negali.
Nors šie vyrai Ukmergės PSPC vadovei yra pateikę prašymus įdarbinti juos vairuotojais-paramedikais, iki šiol jų prašymai nepatenkinti.
Visi Ukmergės GMP vairuotojai, tiek baigę paramedikų kursus, tiek jų nebaigę, gauna tą patį atlyginimą – 1290 litų neatskaičius mokesčių.
16 čia dirbančių slaugytojų atlyginimas yra tik keliomis šimtinėmis didesnis ir siekia 1,7 tūkst. litų.
Palyginkime: daugiau kaip 30 darbuotojų kolektyvui vadovaujančios Ukmergės GMP skyriaus vedėjos darbas yra įvertintas 2,9 tūkst. litų.
Į pusę kvietimų galėtų nevažiuoti
„Didžiausia mūsų problema – demografinė. Pavyzdžiui, visoje Vilniaus apskrityje gyventojų per metus sumažėjo 0,2 proc., o Ukmergėje – visais 2 procentais.
Dabar rajone gyvena apie 37 tūkst. gyventojų, arba 13 tūkst. mažiau nei 1997 metais“, – sakė Ukmergės PSPC vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė.
Jos teigimu, GMP brigadų skaičius nustatomas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus normatyvus: kaimo vietovėse viena brigada aptarnauja iki 16 tūkst., o mieste – iki 18 tūkst. gyventojų.
Medikus stabdo „teroristai“
Ukmergės GMP skyrius finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų – už kiekvieną toje teritorijoje gyvenantį pilietį. Šiemet Ukmergei skirta 1,6 milijono litų.
Pasak J.Galiauskienės, pagal gaunamas lėšas galima išlaikyti tik 2,1 GMP brigados.
Vyriausiosios gydytojos teigimu, nuo 2012 metų pradėjus GMP dispečerines paslaugas teikti centralizuotai per Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį, greitoji yra siunčiama visur, kur reikia ir nereikia.
„Pusė tų iškvietimų yra nereikalingi, neturėtų ten lėkti greitoji – gal ir reikia pagalbos, bet tik ne šią minutę, ne vidurnaktį.
Yra kategorija žmonių, kurie greitąją kviečiasi bemaž kasdien, o kartais net kelis kartus per parą. Mes juos vadiname teroristais, per juos greitoji gali nepasiekti tų žmonių, kuriems jos iš tikrųjų reikia.
Kai dispečerėmis dirbo mūsų ilgametės felčerės, jos sugebėdavo atskirti, kam pagalbos reikia neatidėliotinai, o kas tuo tik piktnaudžiauja – kai kuriuos tokius skambintojus atpažindavo net iš balsų“, – šypteli patyrusi vadovė.
Į parengtus paramedikus žiūri skeptiškai
Paklausta apie paramedikų kursus baigusius vairuotojus, J.Galiauskienė atsakė, kad jų prašymus yra gavusi, tačiau patenkinti jų negalinti.
„To padaryti negaliu pirmiausia dėl finansų stokos, o antra – vairuotojo-paramediko statusas, atsakomybė nėra apibrėžta.
Juk tie kursai – profesinės mokyklos lygio, juos baigę žmonės neturi nei licencijos, nei specialaus leidimo dirbti.
Tikrieji mūsų paramedikai yra slaugytojos, turinčios bent aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Padėtis visur panaši. Kai paklausiau, kam tada tie kursai, man buvo atsakyta: „sau“."
Esant tokiai padėčiai, negaliu jų labai versti padėti slaugytojoms. O jei kas atsitiks? Aišku, tie, kurie nori, joms padeda“, – teigė J.Galiauskienė.
Medikai skursta ne tik Ukmergėje
Arūnas Anužis, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėjas:
„Lietuvoje GMP šiuo metu teikia atskiros stotys ir PSPC padaliniai. GMP yra kiekvienoje savivaldybėje.
Problemų kyla ten, kur GMP yra po PSPC, kur visos lėšos krinta į bendrą „kišenę“.
Dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo ir vietos savivaldybių skurdžių biudžetų kai kuriuose rajonuose GMP paslaugos yra perduotos kitoms savivaldybėms. Pvz. Pagėgių GMP – Tauragei, Rietavo – Plungei, Širvintų – Vilniaus, Lazdijų – Alytaus, Palangos, Šventosios – Klaipėdai.
Tai davė didelės naudos. Nė vienas minėtų rajonų GMP darbuotojas nebuvo atleistas, o jų sunkus darbas palengvėjo, nes buvo aprūpinti naujais greitosios pagalbos automobiliais ir visa reikalinga įranga, visi pakėlė savo kvalifikaciją ne teoriniais, kaip būdavo iki tol, o praktiniais mokymais.
Nusiskundimų dėl Ukmergės GMP darbo ministerija neturi, tačiau žinome, kad ten ne pirmus metus vyksta nesutarimai tarp PSPC ir GMP skyriaus, juos drasko vidinė sistema, buvo bandymų ir prašymų „pereiti“ į Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį.
Galimybė padidinti GMP brigadų skaičių atsižvelgiant į sezoniškumą ir operatyvumą yra. Laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo gyvybei grėsmingais atvejais pradžios mieste turi būti iki 15, kaime – iki 25 minučių, o kitais atvejais – mieste iki 30, kaime – iki 45 minučių.
Vairuotojų, baigusių paramedikų kursus, statusas yra apibrėžtas, ir jie yra fantastiški slaugytojų padėjėjai.
Galbūt J.Galiauskienė nežino, kad vairuotojams rengiami paramedikų kursai yra legalūs, oficialūs ir savo lygiu bei žmonių parengimu nenusileidžia tokiems kursams Vokietijoje ir JAV.
Vairuotojai-paramedikai puikiai dirba Kaune ir kai kuriuose rajonuose. Jie – didžiulė parama slaugytojai, kai reikia žmogų gaivinti, kai reikia fizinės jėgos ir žinių, kaip ją panaudoti.
GMP įstaigų vadovai, kurie tai supranta, siunčia savo vairuotojus į tokius kursus, moka už juos ir kartu su savivaldybėmis suranda lėšų priedams prie atlyginimo.
Jei J.Galiauskienei kyla klausimų dėl paslaugų teikimo organizavimo, tegu kreipiasi į ministeriją – viską paaiškinsime.
Ministerija kol kas negali priversti visų GMP vadovų leisti savo vairuotojus į paramedikų mokymus, tačiau ateityje greitosios medicinos pagalbos paslaugas turės teikti slaugytojas ir vairuotojas-paramedikas, du visaverčiai GMP brigados nariai.“