Naujausi mokslininkų tyrimai parodė, kad tokia dieta gali padėti numesti svorio ir sumažinti kraujo spaudimą. Patys danai, pritaikydami tokią dietą, atsikrato tris kartus daugiau svorio nei tie, kurie renkasi Viduržemio jūros regiono maistą, pavyzdžiui, itališką picą ar spagečius, praneša Dailymail.co.uk.
Raktas į sėkmingą tokios dietos pritaikymą – tinkamas maisto pasirinkimas pagal sezonus. Tarkime, pavasario pietums tiktų kepta menkė su salierais, tuo tarpu kepta lydeka su kopūstais šiltuoju sezonu būtų per didelis pasilepinimas.
Tyrimo autorius, Kopenhagos universiteto mokslininkas dr. Thomas Meinart Larsen, atkreipė dėmesį, kad danams, turintiems visiškai kitokią maisto istoriją, itin sudėtinga pritaikyti Viduržemio jūros regiono dietą. Tad įkvėpimo jis neatsitiktinai sėmėsi vietiniame restorane „Noma“, įvertintame dviem „Michelin“ restoranų žvaigždėmis. Restorane klientai nuo seno pratinti rinktis vietinį maistą pagal sezoniškumą.
Bandyme dalyvavo 181 viršsvorio turintis danų paauglys. 68 paaugliai pasirinko pusmetį laikytis „vidutinės daniškos dietos“, t. y. valgyti populiariausią maistą šalyje. Likę 113 rinkosi naująją šiaurietišką dietą, kurios receptūrą sudarė tik vietiniai ir tam tikram sezonui būdingi ingredientai. Pastarieji gavo kulinarinę knygą su 180 receptų ir trimis meniu planais, likusieji 68 paaugliai – 99 receptus be jokio meniu plano. Kiekvienas jų buvo skatinamas valgyti iki kol jausis visiškai sotus.
Visi tyrime dalyvavę paaugliai savo nuožiūra rinkdavosi produktus iš specialios parduotuvės. Kiekvienas pirkinys buvo registruojamas ir, jei neatitikdavo dietos, paauglys pasirinkimą turėdavo keisti kitu. Kiekvieno paauglio krepšeliui buvo skirta apie 20 litų dienai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasirinkusieji šiaurietišką dietą prarado vidutiniškai 4,7 kg, tuo tarpu kitos grupės vidurkis – 1,5 kg. Pasirinkę šiaurietišką dietą taip pat pasižymėjo geresniais sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo rezultatais.
Dr. Thomas Meinart Larsen pastebėjo, kad analogiškos dietos galima laikytis bet kur pasaulyje, ne vien tik Šiaurės Europoje – ji padaro mus mažiau priklausomus nuo importuojamų produktų. Todėl mokslininkas pataria naudoti tai, kas yra gaunama iš gamtos: maistines žoleles, uogas, grybus, grūdinius augalus ir netgi jūros dumblius. Taip pat mažinti mėsos vartojimą, visiškai neatsisakant žvėrienos, bei didinti žuvies (ypač lašišos, oto) kiekį racione.
Parengė Rasita Andruškevičiūtė
