Žmonėms, perkopusiems per 60 metų slenkstį, dažniausiai diagnozuojama odos vėžio forma – bazalioma, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas".
– Visi žino, kad pavojingiausias odos vėžys – melanoma. Ar tai vienintelė piktybinė odos liga? – paklausiau gydytojos M.Bylaitės–Bučinskienės.
– Ne vienintelė. Apie 80 procentų visų ne melanomos atvejų yra bazalinių (pamatinių) ląstelių karcinoma, dar vadinama bazalioma. Tai piktybinis navikas, tačiau ne toks agresyvus kaip melanoma, jis retai išplinta į kitus organus, vystosi ir auga gana lėtai, tačiau destruktyviai.
Ši odos vėžio forma išsivysto iš giliausių odos epidermio bazinių ląstelių, todėl vadinama bazinių ląstelių karcinoma arba bazalioma.
Pasaulyje bazalioma serga apie 30 procentų baltosios rasės žmonių.
– Ar įmanoma pastebėti pirmuosius šios ligos požymius?
– Yra keletas bazaliomų tipų, nuo kurių priklauso, kaip greitai jos auga, kokį gydymą teks pasirinkti, kokia rizika, kad odos vėžys gali pasikartoti.
Pirmieji požymiai gali būti maži, dažniausiai kūno odos spalvos mazgeliai ar gumbeliai su paviršinėmis išsiplėtusiomis kraujagyslėmis, dažniausiai aptinkami ant veido, aplink akis, nosį, ant kaktos, ausų, kaklo srityje – tai vadinamoji mazginė bazalioma.
Negydomas mazgas didėja, plinta gilyn ir gali išopėti – tai jau išopėjusi bazaliomos forma.
Bazalioma gali plisti odos paviršiumi ir priminti egzemą ar žvynelinę – tai rausvo atspalvio šerpetojanti plokštelė, paprastai atsirandanti liemens, krūtinės srityse, ant galūnių – tai paviršiumi plintanti bazalioma.
Taip pat gali susidaryti tamsus mazgelis – pigmentinė bazalioma, kuri dažnai supainiojama su melanoma ar seborėjine keratoze.
Sklerozuojanti bazalioma – rečiausia šios ligos forma, kai vėžinės ląstelės plinta taip, kad jų paplitimo ribos neaiškios. Tokį darinį labai sudėtinga visiškai pašalinti.
Visi šie dariniai paprastai būna neskausmingi, jų neniežti. Todėl dažnai žmonės į tai numoja ranka arba jų apskritai nepastebi.
Savo pacientus nuolat mokome, kad jei ant kūno atsiranda darinys, kuris nenyksta, o po truputį didėja, šerpetoja ir du mėnesius negyja naudojant įprastas priemones, būtina kreiptis į specialistus. Ypač jei žmogus – vyresnio amžiaus.
Tačiau pastaruoju metu ši liga apninka ir jaunesnius žmones.
Apskritai pastarąjį dešimtmetį odos vėžio atvejų labai sparčiai daugėja visame pasaulyje.
– Su kuo tai susiję, kas dažniausiai sukelia šią ligą?
– Pagrindiniai rizikos veiksniai – ultravioletiniai spinduliai. Pavojingas yra ne tiek momentinis stiprus nudegimas, kiek ilgalaikis saulės poveikis. Žmonės, kurie metų metus kepinasi saulėje ir kurių šviesi oda (I ir II tipo), ypač rizikuoja susirgti.
Bazaliomos dažniausiai atsiranda mažiausiai nuo saulės spindulių apsaugotose kūno vietose – ant veido, kaklo.
Nemažai įtakos turi genetinis polinkis sirgti bazalioma. Be abejo, rizika susirgti odos vėžiu didėja, kai nusilpęs imunitetas, vartojami įvairūs vaistai. Riebus kasdienis maistas taip pat gali išprovokuoti šios ligos atsiradimą.
Nustatyta, kad daugiau kaip 90 procentų sergančių bazalinių ląstelių karcinoma būna pakitęs vadinamasis Hedgehog signalinis kelias. Ankstyvose žmogaus gyvenimo stadijose, ypač vystantis embrionui, Hedgehog signalinis kelias dalyvauja perduodant augimo signalus ląstelei, reguliuoja tinkamą organų ir audinių augimą bei vystymąsi. Vėliau jo aktyvumas organizme mažėja. Pastebėta, kad Hedgehog signalinio kelio molekuliniai pakitimai skatina bazaliomos atsiradimą.
– Jeigu žmonės atsakingiau rūpintųsi savimi ir savo kūnu, odos ligas anksti pastebėtų ir galbūt nesunkiai jas įveiktų?
– Tai tiesa. Odos vėžį lengva ne tik pastebėti, bet ir gydyti, jei jis aptinkamas ankstyvos stadijos. Juk jis matomas, nepasislėpęs kur nors skrandyje ar žarnyne.
Laiku diagnozavus bazaliomą, ją išgydyti nėra sudėtinga. Todėl jeigu kas nors kelia nerimą, nereikia bijoti užsukti pas dermatologą.
Būtina kartą per mėnesį po vonios procedūrų apžiūrėti visą savo kūną, ar neatsirado naujų darinių, bėrimų, ar nepakito apgamai. Ypač tai aktualu prieš vasarą ir po jos.
– Kokie bazaliomos gydymo metodai taikomi Lietuvoje?
– Gydymo taktika priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir naviko vietos bei jo paties savybių. Geriausias gydymo metodas – chirurginis darinio pašalinimas. Po to histologinis šio darinio tyrimas parodo, ar navikas visiškai pašalintas, kokia jo plitimo ir morfologinė forma.
Jei didesnis vėžio mazgas atsiranda ant skruosto, kaktos ar ausies kaušelyje, jį sudėtingiau pašalinti, reikia plastikos chirurgo pagalbos.
Sunkiai anatomiškai prieinamose vietose gali būti sėkmingai taikomas spindulinis gydymas.
Paviršiuje susiformavusioms mažo skersmens bazaliomoms gydyti galima naudoti specialų gydomąjį kremą, o jei navikas didesnio skersmens, jau šešerius metus taikome fotodinaminę terapiją – vėžinės ląstelės žūsta paveiktos tam tikros medžiagos ir tam tikro ilgio spindulių. Sveikų ląstelių tai nepaliečia. Po kelių fotodinaminės terapijos seansų paviršiuje susiformavusi bazalioma visiškai išgydoma, nelieka randų.
Negydomas vėžys savaime nedingsta, o tik plinta platyn ir gilyn. Bet dėl keisčiausių priežasčių žmonės nesikreipia į medikus – matyt, nežino, kur, bijo, kad išgirs baisią diagnozę. Tad kol neskauda, nesikreipia į mus. O vis didėjančią bazaliomą slepia po kepure, akiniais – išradingumo netrūksta.
Kada reikia gydymo?
Bazalinių ląstelių karcinoma dažniausiai atsiranda veido arba galvos srityse.
Kai liga pakenkia nedidelį odos plotą, įprastas gydymo būdas yra operacija, o sudėtingesniais atvejais – spindulinis gydymas.
Vienam iš šimto pacientų negydyta arba pasikartojanti liga gali skverbtis į aplinkinius organus, pavyzdžiui, jutimo (ausis, nosį, akis), kaulus ar kitus audinius.
Nelygu pažeidimo vieta, išplitusi bazalinių ląstelių karcinoma gali bjauroti išvaizdą, o chirurginis arba spindulinis gydymas gali pažeisti jutimo organus ir sutrikdyti jų funkciją – žmogus gali netekti regos arba klausos.
Tokiais sudėtingais atvejais pacientui reikia medikamentinio gydymo.
