Nors specialistai pripažįsta, kad Europos Sąjungoje Ebolos viruso rizika nėra didelė, bet visos valstybės turi būti pasiruošusios.
Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas spaudos konferencijoje Seime atkreipė dėmesį, kad žmonių judėjimas tarp Vakarų Afrikos, kur paplitęs virusas, yra stebimas, be to, Europoje daug geresnės higienos sąlygos, kurios lemia viruso plitimą.
„Yra žinoma, kaip persiduoda liga, todėl rizika vertinama kaip žema, bet niekas negali būti garantuotas, kad ji nepersimes į Europą. Bet kol kas strategija yra pastangos lokalizuoti ją Afrikos židiniuose ir pasiekti, kad nepersimestų į didžiuosius Afrikos miestus“, – sakė G.Černiauskas.
Pasak jo, pirmadienį ir antradienį Italijoje posėdžiavę Europos Sąjungos ministrai diskutavo apie galimą atsaką, ir kol kas tikimasi, kad protrūkį pavyks suvaldyti per pusę metų.
Viceministro teigimu, nustatyta keli atvejai, kai į Europą gydymui buvo atvežti Afrikoje virusu užsikrėtę žmonės, bet Europoje užsikrėtimų atvejų nebuvo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė patikino, kad medikų budrumas Lietuvoje nuolat palaikomas, parengta informacija, kuri yra nuolat atnaujinta. Pasak jos, neseniai buvęs atvejis, kai Kaune įtarta Ebolos hemoraginė karštligė, parodė, kad medikai Lietuvoje puikiai supranta didelę riziką.
„Tai, kad medikai sureagavo, parodė, kad Lietuvos medikai žino, kas yra Ebola hemoraginė karštligė, kaip ją įtarti. Labai greitai asmuo buvo išvežtas į infekcinę ligoninę ir buvo izoliuotas taip, kaip nurodyta teisės aktuose ir rekomendacijose“, – sakė G.Zagrebnevienė.
Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Almos Monkauskaitės, Lietuvos medikai yra tam pasiruošę – penkiose šalies ligoninėse įrengtos 165 boksuotos palatos, iš jų devyniose galima intensyvi terapija.
Ebola virusas įtariamas, jeigu asmuo su klinikiniais ligos požymiais yra buvęs vienoje iš penkių vakarų Afrikos šalių, kur siaučia ligos epidemija – Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje, Nigerijoje ar Senegale. Taip pat domimasi, ar asmuo kitoje Afrikos šalyje turėjo sąlytį su jau sergančiu asmeniu.
Ligos požymiai yra įvairūs ir iš pradžių netipiški. Ji prasideda staiga: karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius – požymiai labai panašūs į gripo. Netrukus prasideda vėmimas, viduriavimas.
Kiek vėliau virusas pažeidžia kraujotaką, kraujagysles ir prasideda tiek vidinis, tiek išorinis kraujavimas. Laiku nesuteikus medicininės pagalbos, išgyvenamumas gana žemas.
Ebolos virusas sukelia Ebolos hemoraginę karštinę – sunkią, dažnai mirtiną infekcinę ligą, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai.
Ši liga identifikuota neseniai, vaistų ar vakcinos nuo jos nėra, ji nepagydoma. Tarp žmonių šis virusas plinta tik per skysčius – seiles, kraują.
