Nors specialistai pripažįsta, kad Europos Sąjungoje Ebolos viruso
rizika nėra didelė, bet visos valstybės turi būti pasiruošusios.
Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas spaudos
konferencijoje Seime atkreipė dėmesį, kad žmonių judėjimas tarp
Vakarų Afrikos, kur paplitęs virusas, yra stebimas, be to, Europoje
daug geresnės higienos sąlygos, kurios lemia viruso plitimą.
„Yra žinoma, kaip persiduoda liga, todėl rizika vertinama kaip
žema, bet niekas negali būti garantuotas, kad ji nepersimes į
Europą. Bet kol kas strategija yra pastangos lokalizuoti ją Afrikos
židiniuose ir pasiekti, kad nepersimestų į didžiuosius Afrikos
miestus“, – sakė G.Černiauskas.
Pasak jo, pirmadienį ir antradienį Italijoje posėdžiavę
Europos Sąjungos ministrai diskutavo apie galimą atsaką, ir kol kas
tikimasi, kad protrūkį pavyks suvaldyti per pusę metų.
Viceministro teigimu, nustatyta keli atvejai, kai į Europą
gydymui buvo atvežti Afrikoje virusu užsikrėtę žmonės, bet
Europoje užsikrėtimų atvejų nebuvo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės
priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė patikino, kad
medikų budrumas Lietuvoje nuolat palaikomas, parengta informacija,
kuri yra nuolat atnaujinta. Pasak jos, neseniai buvęs atvejis, kai
Kaune įtarta Ebolos hemoraginė karštligė, parodė, kad medikai
Lietuvoje puikiai supranta didelę riziką.
„Tai, kad medikai sureagavo, parodė, kad Lietuvos medikai
žino, kas yra Ebola hemoraginė karštligė, kaip ją įtarti. Labai
greitai asmuo buvo išvežtas į infekcinę ligoninę ir buvo
izoliuotas taip, kaip nurodyta teisės aktuose ir rekomendacijose“,
– sakė G.Zagrebnevienė.
Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Almos
Monkauskaitės, Lietuvos medikai yra tam pasiruošę – penkiose šalies ligoninėse įrengtos 165 boksuotos palatos, iš jų devyniose galima intensyvi terapija.
Ebola virusas įtariamas, jeigu asmuo su klinikiniais ligos
požymiais yra buvęs vienoje iš penkių vakarų Afrikos šalių, kur
siaučia ligos epidemija – Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje,
Nigerijoje ar Senegale. Taip pat domimasi, ar asmuo kitoje Afrikos
šalyje turėjo sąlytį su jau sergančiu asmeniu.
Ligos požymiai yra įvairūs ir iš pradžių netipiški. Ji
prasideda staiga: karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius
– požymiai labai panašūs į gripo. Netrukus prasideda vėmimas,
viduriavimas.
Kiek vėliau virusas pažeidžia kraujotaką,
kraujagysles ir prasideda tiek vidinis, tiek išorinis kraujavimas.
Laiku nesuteikus medicininės pagalbos, išgyvenamumas gana žemas.
Ebolos virusas sukelia Ebolos hemoraginę karštinę – sunkią,
dažnai mirtiną infekcinę ligą, kuria serga žmonės ir kai kurie
primatai.
Ši liga identifikuota neseniai, vaistų ar vakcinos nuo jos
nėra, ji nepagydoma. Tarp žmonių šis virusas plinta tik per
skysčius – seiles, kraują.