1964-ųjų spalio 14 dieną įvykusi atviroji operacija buvo rimtas iššūkis drąsiems gydytojams. Nors tuo metu Vilniuje buvo jau daromos širdies operacijos, neatveriant krūtinės ląstos, jų taikymo galimybės buvo ribotos, todėl A. Marcinkevičius ėmėsi paruošiamųjų darbų kur kas sudėtingesnei širdies operacijai, kai naudojama dirbtinė kraujo apytaka.
Tuo metu Trakų gyventojai Aldonai Andrejevai-Čečurko, kenčiančiai dėl širdies ydos, buvo 14 metų. Po šios operacijos ne tik pasikeitė jos gyvenimas, tai buvo naujas žingsnis šalies medicinos istorijoje.
„Atviroji širdies operacija – mažas žingsnis į ilgą kelionę, kuri vis dar tęsiasi. Jis buvo labai reikalingas. Tokia operacija buvo atlikta primityviomis sąlygomis, bet gelbėjo didelis pasiryžimas“, - sakė profesorius Vytautas Sirvydis.
Buvęs A.Marcinkevičiaus mokinys akademikas Aleksandras Laucevičius, vadovaujantis Medicinos fakulteto sprendimu sujungtai Kardiologijos, kardiochirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos klinikai, tikino, kad yra labai svarbus komandinis darbas. „Profesorius A.Marcinkevičius sugebėjo įdiegti komandinio darbo dvasią, todėl šiandien mes turime multidisciplininę ligoninę, yra patogu ne tik medikams, bet ir pacientams, nes jie nėra siuntinėjami iš vienos į kitą ligoninę“, - priminė A.Laucevičius.
Istorinėje širdies operacijoje dalyvavęs docentas Alis Baublys pripažino, kad širdies chirurgija – ledkalnio viršūnė, nes ji giliai paliečia visas paciento organizmo funkcijas.
Atliekant atvirąją širdies operaciją, stabdoma širdies, plaučių veikla, mažinamas kraujo krešėjimas, keičiama kraujo dujų sudėtis – visa tai, ką sugeba atlikti pats organizmas, turi atlikti medikai.
„Anesteziologai privalėjo ieškoti būdų, kaip tausoti pavargusią širdį, pernelyg nenuslopinti gyvybinių apsauginių funkcijų. Tai buvo milžiniškas stimulas vystytis šiuolaikinei diagnostikai, laboratorinei medicinai, hematologija, transfuziologija“, - sakė A.Baublys.
