Dažnai keliaujantys tautiečiai didžiuosiuose Europos oro uostuose jau pastebėjo informacinius stendus, įspėjančius apie mirtino Ebolos viruso grėsmę, internete plinta vaizdai iš Siera Leonės ir Liberijos, kur mirusios šio viruso aukos paliekamos tiesiog gatvėje, o Europa su baime žymi žemėlapyje naujus taškus, į kuriuos atkeliavo mirtina liga užsikrėtę pacientai. Skaičiuojama, kad šiuo metu virusas jau pareikalavo 3 400 žmonių gyvybių.
Nors Lietuva ne tik labai garsiai pareiškė, kad yra pasirengusi priimti šiuo virusu sergančius pacientus ir skyrė 10 tūkst. eurų kovai su Ebolos plitimu, vis dėlto abejojama, ar pavyktų šį virusą sėkmingai nustatyti.
Specialistai neatmeta tikimybės, kad, tokiam ligoniui, pasiskundusiam jį kamuojančia aukšta temperatūra ar sąnarių skausmais, šeimos gydytojas diagnozuos paprasčiausią peršalimą.
Ebolos plitimas oru – fantastinis scenarijus
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja daktarė Aurelija Žvirblienė, paklausta, ar baimė, kad netrukus mirtinas Ebolos virusas mutuos taip smarkiai, jog ims plisti oru, pagrįsta, atsakė: „Šiuo metu virusas plinta ne oru, o kitais būdais, panašiai kaip AIDS ar hepatitas C. Kai kalbame apie virusus, mutacijos visada teoriškai įmanomos, bet kol kas mokslininkai šį virusą apibūdina kaip gana stabilios sandaros, tad nėra tiesioginių įrodymų apie tokios mutacijos galimybes.“
Į klausimą, ar tiesa, kad šio viruso pasirodymas Lietuvoje jau yra ne teorinis, bet ir realaus laiko klausimas, mokslininkė tikino, kad šios grėsmės nurašyti tuščiam panikos kurstymui nereikėtų: „Ebolos grėsmė labai reali, nes šiuo metu žmonių mobilumas yra labai didelis. Nemažai žmonių keliauja į Afrikos regioną, kur imasi savo verslo ar vyksta turistiniais tikslais. Jokių draudimų paskelbtų nėra, ir žmonės keliauja per daug negalvodami apie galimus padarinius“.
Mokslininkė abejoja, ar Lietuvoje kiltų tokia panikos banga kaip kitose pasaulio šalyse, kur fiksuojami šio viruso atvejai, mat keliaujančių iš mūsų šalies į pavojingus regionus gana mažai, tad lygintis, pavyzdžiui, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis neverta: „Kovai su virusu turėtų telktis ne atskiros šalys, bet visa Europa kaip regionas, o riziką privalo įvertinti specialistai, juk bet kokie draudimai ar priemonės turi ir kitokių pasekmių.“
Prancūzijos oro bendrovė „Air France“ jau prieš porą savaičių paskelbė, kad jei šio viruso protrūkis nebus sukontroliuotas, ji atsisakanti skrydžių į Liberiją ir Sierą Leonę.
Ebolą gydysime vaistais nuo gripo?
Neseniai Lietuva drąsiai pareiškė, kad yra pasiruošusi priimti gydyti šiuo virusu užsikrėtusius pacientus, tačiau kas apsaugos nuo tokių atvejų, kai karščiuojantis pacientas bus ramiai išsiųstas namo gydytis sirupu nuo kosulio?
„Nors ir teigiama, kad esame gerai pasiruošę, vis dėlto išlieka tikimybė, kad šeimos gydytojas ar kitas specialistas laiku neatpažins šio viruso. Ebolos simptomai, kaip daugelio kitų ligų, jie panašūs į peršalimo, gripo, o juk artėja vadinamasis „gripo sezonas“, – sakė pašnekovė.
Nors pasaulio spaudoje ne kartą pasirodė pranešimų apie veiksmingas Ebolos gydymo priemones, tačiau apie itin veiksmingos vakcinos atradimą mokslininkai garsiai kalbėti nedrįsta. „Kalbėti apie vakciną dar anksti. Paprastai jos sukūrimas ir bandymai trunka ne vieną mėnesį, o situacija šiuo metu yra tokia, kad privalome suvaldyti jau siaučiantį virusą. Mokslininkai šiuo metu susitelkę į tai, kaip galima padėti virusu užsikrėtusiems žmonėms, ir vienas būdų yra antikūnų, kurie kovotų su virusais, kūrimas. Šie antikūnai atpažįsta virusą ir sustabdo jo plitimą organizme.“
Pasak mokslininkės, šiuo metu žinoma apie dvi sukurtas vakcinas, kurios tebėra bandomos, o Ebolos virusu užsikrėtę pacientai gydomi perpilant kraują ir atkuriant skysčių balansą organizme.
Virusas gali „slėptis“ 21 dieną
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologines priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, kalbėdama apie Ebolos viruso galimybes patekti į Lietuvą, sakė: „Kas gali žinoti, kada virusu apsikrėtęs žmogus atvyks į Lietuvą?
Žinoma, iš Lietuvos nevyksta tiesioginiai skrydžiai į Afrikos, bet tikimybė, kad virusas gali atkeliauti į Lietuvą, reali. Jo inkubacinis periodas trunka apie 21 dieną, bet pavojus atsiranda tada, kai jau ima reikštis klinikiniai požymiai“.
Specialistės teigimu, į ULAC nuo vasaros pradžios, kai prasidėjo mirtino viruso protrūkis Afrikoje, skambino tik keletas žmonių, kurie ketino keliauti į Afriką.
„Informacija apie viruso grėsmę ir rekomendacijos buvo išplatintos Lietuvos oro uostuose ir jūrų uoste, kad keliaujantys žmonės apie šią riziką žinotų. Natūralu, kad tie, kurie nekeliauja, ir nesidomi. Juk nesilankantys tuose kraštuose žmonės ir nerizikuoja užsikrėsti“, – sakė G.Zagrebnevienė.
