Kaunietė dizainerė Audronė Bunikienė (56 m.) nejaučia bėgančių metų naštos. Rašo „Lietuvos ryto“ specialusis priedas „Sveikatos gidas“. Optimizmu trykštanti moteris nežino, ką reiškia poliklinikoje stypsoti ilgose eilėse prie gydytojų kabineto. „Aš nesaugau sveikatos, nesikoncentruoju į jokį negalavimą, nes neturiu tam laiko. Suprantu, kad elgiuosi blogai, reikėtų daugiau dėmesio skirti sveikatai, bet negaliu savęs pakeisti“, – prisipažino moteris.
Temperatūra krinta nuo žodžių
Mados kūrėja teigė, kad su savo ligomis stengiasi susitarti telepatiniu būdu: „Visose gyvenimo srityse taikau savitaigą. Pati sau esu geriausia psichologė ir gydytoja. Pavyzdžiui, pakyla temperatūra iki 39 laipsnių, o turi atvykti klientė. Atsistoju prieš veidrodį ir pradedu medituoti.
Labai griežtai sau pasakau: „Audrute, ar tu turi kokią nors moralinę teisę sirgti?“ Taip man kalbant, norite tikėkite, norite ne, bet temperatūra pradeda kristi.“
Jeigu Audronė ir lankosi pas gydytojus, tai tik pasitikrinti profilaktiškai. Pavyzdžiui, jau penkerius metus tikrinasi pas ginekologą, kas du mėnesius apsilanko pas stomatologą – dantų higiena jai šventas reikalas.
Audronė yra beveik kategoriškai nusiteikusi prieš vaistus. A.Bunikienė labiausiai tiki teigiamų emocijų terapija. Jei užpuola didžiulė sloga, vartoja homeopatinius lašiukus. Ir taip jau septynerius metus.
A.Bunikienė ypač nedraugauja ir su maisto papildais. Kiekvieną rytą moteris pradeda stikline vandens, į kurią įsispaudžia citrinos sulčių. Kai prasideda ruduo, kasdien porą mėnesių ji vartoja greipfrutų sėklų ekstraktą, kuris yra profilaktikos priemonė nuo peršalimo, gripo, apsinuodijimo.
Dizainerė džiaugiasi, kad pernai ji nesirgo net sloga.
Vitaminų Audronė gauna iš natūralių uogų. Ji neverda uogienių. Visas uogas moteris sutrina su cukrumi arba laiko šaldiklyje.
„Kai noriu pasiskaninti gyvenimą, varškę valgau su natūraliomis uogomis“, – kalbėjo A.Bunikienė.
Dietų nesilaiko ir valgo, ką nori
Maistu moteris neeksperimentuoja. Dietų nesilaiko, valgo tai, ką nori. Viena bėda, kad dėl intensyvaus gyvenimo būdo dažnai pamiršta pavalgyti arba neranda tam laiko. Skrandį pamalonina dažniausiai vakare, grįžusi namo. Tada neskaičiuoja kalorijų, pavalgo sočiai už visą dieną.
„Prisipažinsiu, kuo vėliau valgau, tuo man skaniau“, – nusijuokė pašnekovė. Vienas pažįstamas, pamatęs ją vienuoliktą valandą vakaro kertančią cepelinus, net puolė fotografuoti.
Audronei galima pavydėti lieknos figūros. Dizainerė tikino, jog tokią figūrą nulemia genai ir didelis darbo krūvis.
„Vien genetikos neužtektų, jei sėdėčiau nuo ryto iki vakaro rankas sudėjusi“, – kalbėjo A.Bunikienė.
Kai klientės jai prasitaria, jog ketina kokiu nors drastišku būdu mesti svorį, dizainerė puola jų atkalbinėti.
„Jei dešimt dienų badausi, numesi ne vieną kilogramą, bet paskui organizmas maisto medžiagas pradės kaupti dvigubai. Ir jei žmogus iš prigimties yra stambesnis, nieko nepadarysi.
Aš moterims sakau: „Jūs vienaip gražios, aš kitaip graži, jūs viena turite, aš – kita, ir atvirkščiai. Manau, kad numesti svorio yra trumpalaikis laimėjimas. Neperžengiant proto ribų valgyti galima viską, svarbu neapsiryti“, – savo nuomonę išdėstė dizainerė.
Audronė mažiausiai vertina kiaulieną, tačiau dievina rūkytus lašinius ir šašlykus iš šios mėsos. Jau gal trisdešimt metų ji nevalgo kiaulienos muštinių, kotletų.
„Jei ruošiu balandėlius ar įdarytas paprikas, renkuosi jautieną ar veršieną. Mėgstu žuvies patiekalus, salotas ir įvairias sriubas, ypač trintas. Mėgstu gaminti“, – sakė A.Bunikienė.
Audronė negeria saldžių vaisvandenių, nevalgo bulvių traškučių, nesilanko greitojo maisto restoranuose: „Mano šeimoje daug metų galioja nerašyta taisyklė, kad tai labai nesveika.“
Energijos šaltinis - teigiamos emocijos
Darbais užsivertusi drabužių kūrėja energijos semiasi iš teigiamų emocijų.
„Pavyzdžiui, neseniai pas mane valandą svečiavosi klientė. Ji išgyrė mano sukurtus drabužius.
Dabar jaučiuosi tarsi ant sparnų. Mane supa geri žmonės, blogų neprisileidžiu.
Į mane kreipiasi išskirtinės moterys, mes kartu sukuriame tokią galingą energiją, kad jokie maisto papildai to nepadarys“, – tikino Audronė.
Jeigu kada nors apima liūdnesnės nuotaikos, Audronė sėda į automobilį ir kur nors lekia garsiai klausydamasi itališkos muzikos.
Sakė, kad iškart akyse ir širdyje pasidaro šviesiau, ramiau.
„Man nedaug reikia, kad būčiau laiminga“, – nusijuokė drabužių kūrėja.
A.Bunikienės šeimos nariai taip pat neskiria daug dėmesio sveikatos priežiūrai. „Aš jiems patariu pasitikrinti sveikatą, bet mano vyras ir dukterys vis atidėlioja šį reikalą – sako, kad tai padarys vėliau.
Jie tokie kaip aš. Ir nemanau, kad tai gerai. Žmogus turi rasti sau pakankamai laiko. Bet man vis atrodo, kad tuo užsiimsiu nuo rytojaus“, – prisipažino Audronė.
Laikosi grožio ritualų
Miego trūkumas dizainerei taip pat yra labai opus.
„Labiausiai man trūksta miego. Aš galėčiau stovėti greta tokių „nemiegalių“ kaip Honor de Balzacas, Margaret Thatcher, Napoleonas Bonaparte’as. Kai kur nors man pasiūlo kavos, aš padėkoju ir paprašau pavaišinti mane miegu.
Aš nuolat noriu miego. Bet net ir naktį negaliu pabėgti nuo savo minčių, nes prabundu ir pradedu galvoti apie reikalus, drabužių modelius. O, kaip italų aktorė Sophia Loren sako, grožis labiau priklauso ne nuo kosmetikos, o nuo miego“, – sakė dizainerė.
Kai paklausiau, iš kur ji semia savo grožį, jei neišsimiega, A.Bunikienė nusijuokusi atsakė, kad stebuklų čia jokių nėra, nes pasidažiusios visos moterys pagražėja.
A.Bunikienė laikosi grožio ritualų. Kas savaitę daro manikiūrą, kelis kartus per savaitę lankosi kirpykloje, ir žiemą, ir vasarą daro pedikiūrą. Šias svarbiausias procedūras Audronė priskiria prie higienos dalykų.
Sporto klubų dizainerė nelanko, bet kasdien pusantros valandos miklina kojas ir rankas. Namie mina dviratį ir pakilnoja svarmenis, kad rankos būtų gražios ir galėtų vilkėti sukneles be rankovių. Sportą derina su buitimi. Kūną A.Bunikienė miklina tuo laiku, kai puoduose kunkuliuoja pietūs.
„Į kraują įaugę, kad turiu mankštintis. Gal man tai ir nelabai patinka, bet vis tiek darau, o po treniruotės save pagiriu už valią“, – prisipažino dizainerė.
A.Bunikienė įsitikinusi, kad gera sveikata yra jos giminės ypatybė. Jos prosenelė gyveno iki 106 metų, o būdama 105-erių dar eidavo į mišką spanguolių ir niekada nenešiojo akinių.
„Tik dabar mūsų gyvenimo tempas ir būdas jau kitoks, pilna įvairių technologijų. Nors mums gali būti duota gerų genų, patys kenkiame sau. Man jau reikia akinių“, – apgailestavo dizainerė.
