Plačiau apie kelio traumas pasakoja „Northway“ medicinos centro ortopedas-traumatologas Marius Šakalinis.
Kas dažniausiai patiria kelio traumas?
Dauguma besikreipiančių pacientų yra jauni, darbingi, aktyviai sportuojantys žmonės. Daugumos pacientų patirtos traumos dažniausiai susijusios su sportu, aktyviu gyvenimo būdu, rečiau – buitinės.
Kodėl patiriamos traumos?
Profesionalūs sportininkai, dažniausiai sportuojantys nuo vaikystės, paprastai turi labai gerą fizinį pasirengimą. Jų audiniai, raiščiai, sausgyslės yra treniruoti, todėl daug atsparesni plyšimams. Visiškai kitaip yra su sportininkais mėgėjais. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus biuro darbuotojas, visą savaitę dirbantis sėdimą darbą, savaitgaliais mėgsta pažaisti krepšinį. Tokio žmogaus audiniai į fizinį krūvį reaguoja ne taip, kaip dvidešimtmečio arba profesionalaus sportininko. Neatlikus apšilimo, kryptelėjus koją ar nugriuvus audiniai pažeidžiami, jie plyšta.
Kokios dažniausios kelio traumos?
Dažniausios yra kelio sąnario – kryžminių raiščių, menisko plyšimai, kremzlės pažeidimai - pažeidžiamos struktūros, kurios savaime sunkiai sugyja, gali būti reikalingas operacinis gydymas. Laiku nediagnozavus ir nepaskyrus reikalingo gydymo, gali nukentėti kelio sąnario funkcija ir paciento fizinis aktyvumas.
Vienas dažniausių kelio pažeidimas - priekinio kryžminio raiščio plyšimas. Tai vienas iš pagrindinių kelio sąnarį stabilizuojančių raiščių, esantis sąnario viduryje. Plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui sutrinka kelio sąnario biomechanika, atsiranda nestabilumas.
Kokie požymiai signalizuoja apie šią traumą?
Jau traumos metu pacientai neretai išgirsta „pokštelėjimą“, po traumos atsiranda skausmas, judesiai tampa skausmingi. Sąnarys gali patinti. Apžiūros metu gydytojas gali nustatyti kelio sąnario nestabilumą, atliekami tyrimai ( rentgenogramos, magnetinis branduolinis rezonansas ), kurie padeda diagnozuoti PKR plyšimą.
Pacientai, kurie į gydytoją kreipiasi ne iškart po traumos, dažnai jaučia nestabilų, laisvą kelio sąnarį -- juos apima pojūtis, tarsi blauzda „išeina iš vietos“.
Ar plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui visuomet reikalinga operacija?
Ši diagnozė ne visada reikalauja operacijos. Sprendimą turi priimti pats pacientas, gavęs išsamią konsultaciją apie sąnario būklę, galimas operacijos pasekmes, gydymo eigą, reabilitaciją ir t.t. Tai vadinama gydytojo ir paciento bendradarbiavimu.
Pastaruoju metu vis labiau akcentuojama paciento gyvenimo kokybė. Jeigu dėl pažeisto kelio sąnario ji nukenčia (pavyzdžiui, jis nebegali sportuoti, žaisti krepšinį, futbolą, tenisą ir pan.,), trukdo kasdieninėje veikloje ( žmogus jaučia kelio nestabilumą, koją turi tausoti, saugoti), reikalingas operacinis gydymas – priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinė operacija.
Jei pacientas nejaučia nestabilaus kelio sąnario ir diskomforto kasdienėje veikloje, aktyviai nesportuoja ar yra vyresnio amžiaus - operacija nereikalinga, užtenka įtvaro, reabilitacijos ir tausojančio režimo.
Jeigu reikalinga operacija - ar ji atliekama iškart?
Geriausias laikas operacijai, praėjus 6 – 8 savaitėms po traumos. Per pirmas 2 savaites praeina uždegiminiai reiškiniai (sutinimas , skausmas), gali išlikti kelio judesių ribotumas, nestabilumas. Tada, iki 6-8 savaitės po traumos, reikalinga prieš operacinė reabilitacija (fizioterapinės procedūros, kelio judesių atstatymas, šlaunies raumenų sustiprinimas).
Būtent šiuo laikotarpiu, kai traumuoti audiniai aprimsta, atsistato sąnario judesių amplitudė, sustiprėja šlaunies raumenų tonusas - rekomenduojama atlikti operaciją.
Kaip atliekama operacija ?
Operacijos, vadinamos priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija, metu pažeistas raištis pakeičiamas kitu audiniu (raiščio transplantantu - dažniausiai šlaunies raumenų sausgysle arba girnelės raiščio dalimi su kaulo fragmentais). Priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacija atliekama naudojant artroskopinę įrangą. Daromas apie 3-4 cm pjūvelis blauzdoje – donorinių sausgyslių paėmimui ir blauzdinio sraigto įsriegimui, bei 2 pjūveliai kelio sąnario srityje.
Naudojami interferenciniai sraigtai transplantanto tvirtinimui. Sraigtai gali būti titaniniai (nesirezorbuojantys) ir besirezorbuojantys ( ištirpstantys – naudojami dažniau ). Tiek vieni, tiek kiti sraigtai patikimai užtikrina transplantanto fiksaciją. Operacijos metu matomos ir ivertinamos kitos struktūros (meniskai, kremzlė). Reikalui esant atliekamas menisko susiuvimas, rezekcija, kremzlės pažeidimų procedūros (mikrolūžiai).
Ar po operacijos žmogus gali grįžti prie įprasto gyvenimo būdo?
Po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacijos reikalingas specialus kelio įtvaras, reabilitacinė programa ir režimas, kurio būtina laikytis.
Reabilitacija yra ne mažiau svarbi už operaciją. Netgi po sėkmingos kryžminio raiščio rekonstrukcijos reabilitacija užtrunka gana ilgai ( iki 6 mėnesių ) - 2 savaites reikalingi ramentai, po to reabilitacija iki 4 – 6 savaičių, po to tęsiamos individualios treniruotės, stiprinami kojos raumenys, gerinama judesių amplitudė, daromi koordinacijos pratimai, konsultuoja reabilitologas, operavęs ortopedas, o aktyviai sportuoti ( krepšinis, futbolas ir pan. ) - tik po 6 mėnesių.
Reabilitacijos metu pacientas mokomas atlikti pratimus, kurie padeda atkurti iki operacijos turėtą jėgą ir judesius, padidinti kelio stabilumą, gerina koordinaciją.
Laiku ir sėkmingai atlikus operaciją, pacientas vėl gali būti darbingas, gali taip pat aktyviai gyventi ir sportuoti, kaip ir iki operacijos.
Svarbiausia čia – tiksli diagnostika ir savalaikis profesionalus gydymas.
Ar galima išvengti kelio traumų?
Pagrindinis ir visiems prieinamas tokių traumų prevencijos būdas - stiprinti kojų raumenis ir vengti bereikalingos rizikos.
