Lietuviai pirmą kartą sėkmingai atskyrė smegenų pusrutulius

Pirmą kartą Lietuvos neurochirurgijos istorijoje Kauno klinikų medikai sėkmingai atliko itin sudėtingą smegenų operaciją – nesveikąjį smegenų pusrutulį atjungė nuo sveikojo. Šis metodas taikytas dvejų metukų pacientei, sirgusiai epilepsija.

Operacija<br>V.Kapočiaus nuotr.
Operacija<br>V.Kapočiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

Nov 2, 2014, 9:38 PM, atnaujinta Jan 23, 2018, 3:46 PM

Gustei tebuvo 3 mėnesiai, kai mama pastebėjo pirmuosius epilepsijos priepuolius. Bėgant laikui padėtis blogėjo.

„Iš pradžių galvojau, kad kokie pilvo spazmai, paskui prasidėjo gydymas, o ji į jokius vaistus nereagavo. Kad ir ką skirdavo, keisdavo komponentus, bet gydymas nesisekdavo“, – pasakoja kūdikio mama.

Gustė turėjo įgimtą smegenų vystymosi defektą – vienas pusrutulis buvo nevisiškai teisingai išsivystęs, jame kilo epilepsinis aktyvumas, einant laikui jis išplito visose smegenyse, ir nors priepuoliai rodos nebuvo dideli, tačiau jie darė savo darbą – smegenų epileptizacija buvo tokia ryški, kad neleido mergaitei vystytis.

Atkakliai nesitraukianti liga nepaliko pasirinkimo – medikai ryžosi mergaitę operuoti. Šių metų gegužę jai atlikta pirmoji Lietuvoje hemisferotomija – nesveikasis smegenų pusrutulis atjungtas nuo sveikojo.

„Tai – tikrai pirmoji operacija, kurią atlikti svajojo ir mūsų mokytojai, ir prof. Jaržemskas (vienas iš pradininkų), tačiau niekas nedrįso, kadangi tuo metu ir galimybės buvo ribotos, ir pasekmės dažnai skausmingos“, – teigia Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos sk. vadovas prof. Vytenis Pranas Deltuva.

Po operacijos neliko priepuolių, o taikant reabilitaciją mergaitės raida sparčiai žengia į priekį.

Tokių sėkmės istorijų neabejojama bus ir daugiau. Neurochirurgijos klinikoje įsteigtas Funkcinės neurochirurgijos sektorius, čia dirbantys jauni gydytojai Andrius Radžiūnas ir Mindaugas Urbonas gilinasi į epilepsijos chirurgijos subtilybes. Struktūriniai pokyčiai leidžia efektyviau diagnozuoti ir greičiau parinkti tinkamą gydymą.

„Pacientas ištiriamas atliekant encefalografijas, rašant jas nakties metu, jeigu reikalinga – įsodinant elektrodus, pagal protokolus atliekant kitus vaizdinius ar psichologinius tyrimus, ir nustatoma, kokio pobūdžio galėtų būti operacija, kokios rizikos kyla“, – sako Kauno klinikų vaikų neurologė prof. Nerija Vaičienė-Magistris.

Nors chirurginis epilepsijos gydymas atrodo kraštutinis sprendimas, apie jį turėtų pagalvoti gydymu nusivylę ligoniai. Kai epilepsija atspari vaistams, besikartojantys priepuoliai padaro daugiau žalos smegenims nei operacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.