„Ekologiškų prekių rinką užplūdo produkcija su pirkėją traukiančiais užrašais „Eko“, „Bio“, „Jokių E“, „Be konservantų“, nors tokie tvirtinimai kartais būna laužti iš piršto.
Be to, sąmoningai ar ne, žmonės pradėjo tapatinti ekologiškus, natūralius ir ūkininkų parduodamus produktus, o tai ne visuomet yra tiesa.
Ne kiekvienas pirkėjas gali atskirti tikrai kokybiškus produktus – suteikti informacijos turėtų pardavėjai“, – sako ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos (EPA) pirmininkas Andrius Samaitis.
Vis dėlto, pasak jo, ir ekologinis sertifikatas, užtikrinantis produkto švarumą ir saugumą, dar negarantuoja, kad produktas bus veiksmingas ar skanus – būtina apsvarstyti ir tinkamumo individualiam vartotojui ir skonio klausimus. Anot jo, bene lengviausia atpažinti nepageidautinų sudėtinių dalių turinčią kosmetiką. Jei jos sudėtyje minimos santrumpos PEG, PPG (iš toksiškų dujų gaminamos medžiagos), EDTA, DEA (galinčios sudirginti odą medžiagos), žodelis „parabenas“ ar anglų kalba rašoma frazė „mineral oil“, produktas nėra natūralus, net jei papuoštas žaliu ar natūraliai skambančiu prekiniu ženklu.
Sukčiavimo atvejų pavyzdžių pateikia ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri patikrinimų metu nustato ekologiškiems produktams keliamų reikalavimų pažeidimus: įprasti maisto produktai parduodami kaip ekologiški, neekologiški produktai sudedami ekologiškų produktų lentynose, nepateikiami produktų įsigijimo dokumentai, sertifikatai, netiksliai paženklintos pakuotės.
Sveiko maisto ir natūralios kosmetikos parduotuvių „Biosala“ įkūrėjas A. Samaitis sako pastebėjęs, kad užsukę žmonės dažnai teiraujasi, kaip atskirti vieną ar kitą produktą ir tik tuomet drįsta jį nusipirkti ir išmėginti.
„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad sveiki, natūralūs ar ekologiški produktai yra prabangos prekė, dovana. Tačiau bent kartą prisilietus prie kokybiško produkto, suprantama, kad jo kaina yra logiška ir pateisinama, – lygina A. Samaitis. – Svarbiausia, kad pirkėjas gautų profesionalią pagalbą ir neišmestų pinigų į balą, patikėjęs tuščiomis kalbomis ar pačių pardavėjų sugalvotais sertifikatais“.
