VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės
skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, VLK
prognozės pasitvirtino - gyventojai nepuolė gydytis svetur, o
rinkosi paslaugas arčiau namų, savame krašte ar artimiausiose
kaimyninėse šalyse.
„Tuo mes neišsiskiriame iš kitų Baltijos šalių, kuriose
prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros
išlaidas taip pat gaunama nedaug. Mažiausiai gydytis svetur vyksta
latviai, o estai ir mūsų kraštiečiai yra panašūs pagal
pateikiamų prašymų skaičių, kuriais prašoma kompensuoti patirtas
gydymosi išlaidas. Tai rodo, kad Baltijos šalių gyventojai mieliau
renkasi savo šalyje teikiamas gydymo paslaugas“, – teigė
V.Momkuvienė.
Lietuvos gyventojai daugiausiai pateikė prašymų kompensuoti
Latvijoje (12), Vokietijoje (10) bei Estijoje (7) suteiktų gydymo
paslaugų išlaidas.
„Pagal pacientų pateiktas sąskaitas matyti, kad visų mūsų
pacientai, kurie gydėsi svetur, sumokėjo daugiau nei 361 tūkst.
litų, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto
jiems buvo kompensuota tik apie 56,6 tūkst. litų. Vadinasi, patys
gyventojai gydymo paslaugoms vidutiniškai išleido 6 kartus daugiau,
nei buvo jiems kompensuota“, – pasakojo V.Momkuvienė.
Didžiausia paciento sumokėta suma – beveik 51 tūkst. litų
už operaciją, atliktą Vokietijoje. Iš PSDF biudžeto šiam
pacientui buvo kompensuota apie 7 tūkst. litų.
Tvarka, leidžianti Lietuvoje PSD apdraustiems žmonėms gauti
kompensacijas už planines sveikatos priežiūros paslaugas Europos
Sąjungos ir Europos Ekonominės erdvės šalyse, įsigaliojo pernai
spalį. PSDF lėšomis kompensuojama tik pilna lietuviška paslaugos
kaina, o faktines išlaidas, kurios didesnės nei lietuviška kaina,
pacientas turi padengti savo lėšomis.