Anot Jono Miliaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
(VMVT) direktorius, ugdymo įstaigose atlikti higienos patikrinimai
parodė taisytiną padėtį - ketvirtadalyje valgyklų, kuriose
maitinami vaikai, reali patiekalų energetinė vertė neatitinka
nurodytos receptūroje, o kai kuriais atvejais nuokrypis siekė 30-35
procentų.
Valgyklų siūlomame maiste taip pat buvo aptikta draudžiamų
maisto priedų - natrio gliutamato, dažiklių, kai kuriose valgyklose
rasta neleistinų produktų, pavyzdžiui, limonado. 15 procentų šalyje
veikiančių mokyklų iš viso neturi maisto gaminimui skirtų patalpų,
todėl pietūs moksleiviams čia atvežami termosais. VMVT direktoriaus
pavaduotojas Zenonas Stanevičius teigia, kad termosais gabenamo
maisto iš viso neturėtų būti.
„Žymiai geresnis ir malonesnis tas maistas, kuris paruoštas
vietoje, negu atvežtas. Yra ir tam tikra rizika su termosais, gali
įvykti kryžminė tarša, nors pastaruoju metu tokių situacijų nėra
buvę“, - sakė Z. Stanevičius.
Anot VMVT direktoriaus J. Miliaus, naujų iššūkių kelia ir
maiste aptinkami transizomerai, kurių kiekis produktuose neturėtų
viršyti 2 proc., nors VMVT atliktų patikrinimų metu šios medžiagos
koncentracija mokinių maiste siekė net 36 proc. Z. Stanevičius
patikslino, kad transizomerai aptinkami iš hidrintų riebalų
aukštoje temperatūroje pagamintuose produktuose ir gali sukelti
gyvybei pavojingas ligas.
J. Milius taip pat atkreipė dėmesį į ydingą mokinių maitinimo
organizavimo tvarką, kada savivaldybės maitinimo paslaugų konkursus
organizuoja besiremdamos vien tik mažiausios kainos kriterijais, o
juos laiminčios įmonės yra pasiryžusios dirbti už savikainą arba
netgi „nemokamai“. Pasak VMVT vadovo, įmonės patiriamos maisto
gamybos sąnaudos tokiais atvejais kompensuojamos pigesniais
produktais, todėl mokinius pasiekia prastesnės kokybės maistas.
„Kaltinti čia galime tik save, nes viešųjų pirkimų sąlygas
nustatome patys. Galime įtraukti ir kokybės kriterijus. Kada
kalbi apie mūsų konkursus, kada laimi patys pigiausi, visi
nustemba, kaip gali būti mokyklose maistas būti pats pigiausias ir
geriausias?“, - teigė J. Milius, pridūręs, kad jo vadovaujama
tarnyba Švietimo ministerijai jau pateikė rekomendacijas dėl
reikalavimų, kurie turi atsispindėti perkant maisto gaminimo
paslaugas ugdymo įstaigoms.
Abu pareigūnai pabrėžė, kad maitinimo ugdymo įstaigose
reglamentavimo griežtinimas negali išspręsti visų vaikų mitybos
problemų. Šiai nuomonei pritaria ir Ieva Gudanavičienė, Sveikatos
apsaugos ministerijos atstovė, teigianti, kad teisingus vaikų
maitinimosi įpročius, visų pirma, turėtų formuoti šeima.
„Visa mityba, be abejo, prasideda nuo mažų vaikų. Šeima turėtų
atkreipti dėmesį, nes įstaigos tikrai ugdo vaikus, moko, stengiasi
maitinti kuo geresniu maistu, bet ne visada jie tenai valgo“, -
sakė I. Gudanavičienė.