Užupiuose gyvenančio vyro artimieji į jo norą žiūrėjo nepatikliai, netikėjo, kad vietoje nenustygstantis vaikinas galėtų tapti rimtu mediku.
Karolis jau vaikystėje žaisdavo su netikrais gydytojų įrankiais ir leisdavo „vaistus“ pliušiniams žaislams. Pasak jo, jis visuomet žavėjosi specialiosiomis tarnybomis, įjungtais švyturėliais.
„Negaliu sėdėti vienoje vietoje. Vaikystėje daug laiko praleidau ligoninėse, nes žaisdamas iškritau pro langą, patyriau stuburo traumą. Esu kaip vijurkas, nemėgstu monotonijos. Nenorėčiau dirbti ligoninėje. Greitosios medicinos pagalbos skyriuje – daugiau veiksmo, netikėtumų, būtent toks darbas man patinka“, – kalbėjo Prienų pirminės sveikatos priežiūros centre dirbantis vyras.
Nors Karoliui darbo metu teko matyti daug mirčių, sugrįžęs namo, jis stengiasi nuo negatyvių minčių atsiriboti.
„Negaliu sakyti, kad į iškvietimus visada važiuoju drąsiai. Bijome visi, nes nežinome, ką ten nuvažiavę rasime. Kartais žmogus, vežamas į priimamąjį, dar kalba, o nusisukus – jau merdėja. Situacija keičiasi kardinaliai. Yra atvejų, kurie įsimena ilgam ir apie kuriuos negaliu negalvoti. Kai tenka gelbėti vaikus, po to dar vis mąstau, kokia jų būklė, kaip jiems sekasi“, – pasakojo vyras.
Darbe matyti atvejai išmokė nerizikuoti, iš anksto numatyti pavojų. „Esu matęs daug nelaimių, tad vairuodamas automobilį susimąstau, kad neverta lėkti, nes gali baigtis taip pat nesėkmingai kaip matytam vairuotojui. Kad elgtųsi atsargiai, įspėju ir artimuosius. Stebėdamas, kaip vasarą kas nors valgo šašlyką, pagalvoju, ar kąsnis ne per didelis – gali užspringti. Žiūrėdamas filmą, visuomet atkreipiu dėmesį į žmogaus rankų venas, įvertinu, ar jos sveikos“, – apie medikui būdingus įpročius kalbėjo Karolis.
Nepaisant sudėtingų situacijų, jis savo darbą mėgsta. Tik kartais suabejoja, ar teikia greitosios medicinos pagalbos, ar taksi paslaugas. Atsiranda tokių, kurie skambina, skundžiasi, kad jiems negera, nori važiuoti į Priėmimo skyrių. Nuvežus – išeina į miestą. Paaiškėja, kad jiems medicininės pagalbos nereikėjo.
Vyriškio darbe sunkumų kelia ir neblaivūs benamiai. Blaivyklų nėra, o į nakvynės namus apsvaigusių nepriima. Tenka juos guldyti specialioje Priėmimo skyriuje esančioje patalpoje. Kiekvieną kartą tas pats benamis sako vis kitą vardą, gimimo datą, neturi asmens tapatybės dokumentų.
Darbe pasitaiko ir pavojingų situacijų. Kartą Karolis vos išvengė peilio, neblaivūs žmonės medikus neretai apšaukia, išvadina necenzūriniais žodžiais.
Laisvalaikiu vyras retai būna namuose. Į juos dažniausiai sugrįžta tik pernakvoti. Karoliui patinka aktyvus gyvenimas, jis noriai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Ir darbe, ir gyvenime vyras mėgsta konkretumą.
„Kartais žmonės piktinasi, kad greitoji atvažiuoja ne laiku, neranda reikiamos vietos. Bet kaip gali rasti, jei žmogus sako: ieškokit žalio namo pilku stogu, o tokių namų yra ne vienas. Jei būtų kalbama konkrečiai ir aiškiai, žmonės greičiau sulauktų pagalbos, o ir gyvenime būtų lengviau vieniems kitus suprasti“, – įsitikinęs iš Dzūkijos kilęs vyras.
