Jeigu tas teisės aktas būtų priimtas šioje sekuliarioje, bet gilias krikščioniškas tradicijas turinčioje šalyje, merdėjantys pacientai įgytų daugiau teisių spręsti dėl savo gydymo. Toks žingsnis taip pat sustiprintų socialisto prezidento Francois Hollande'o įvaizdį visuomenės reformų srityje po įnirtingai ginčijamo jo sprendimo 2012 metais įteisinti gėjų santuokas.
Centro dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjas Jeanas Leonetti, turintis gydytojo išsilavinimą, sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad jo pateiktas įstatymo projektas leistų pacientams, kuriems „gyventi likusios kelios valandos ar dienos“, prašyti sukelti bendrąją nejautrą ir ją palaikyti iki pat mirties.
„Pacientas turėtų būti priartėjęs prie gyvenimo pabaigos ir patirti kančias netgi taikant gydymo priemones, – aiškino J.Leonetti. – Kai tenkinamos šios sąlygos, aš (gydytojas) privalau sukelti nejautrą, kuri būtų gili ir truktų iki mirties.“
Faktiškai toks prašymą leistų pacientams spręsti, kad jie nori numirti, nes jiems būtų sukeliama negrįžtama koma. Tačiau tokios priemonės šalininkai teigia, kad ji neprilygsta savižudybei su pagalba ir skiriasi nuo eutanazijos, nes šiuo atveju mirties momentas negali būti tiksliai suplanuotas.
Šiuo metu Prancūzijos gydytojai tam tikromis aplinkybėmis turi teisę nutraukti gydymą, jeigu to prašo pacientai, tačiau privalo tęsti paliatyvines – skausmą malšinančias – priemones, kad sumažintų žmogaus kančias. Panašios tvarkos laikomasi ir daugelyje kitų Europos šalių.
Europoje tik Belgija, Nyderlandai ir Šveicarija yra įteisinusios eutanaziją, kai gydytojai aktyviai padeda pacientui numirti. Jungtinėse Valstijose savižudybė su gydytojų pagalba leidžiama Oregone, Vašingtone ir Vermonte.
Prancūzijos įstatymai menkai keitėsi nuo 2005 metų reformos, nustačiusios, kada gydytojai gali priimti sprendimą nutraukti gydymą, nors F.Hollande'as išsakė pritarimą eutanazijos įteisinimui per prezidento rinkimų kampaniją 2012 metais.
