Jeigu tas teisės aktas būtų priimtas šioje sekuliarioje, bet
gilias krikščioniškas tradicijas turinčioje šalyje, merdėjantys
pacientai įgytų daugiau teisių spręsti dėl savo gydymo. Toks
žingsnis taip pat sustiprintų socialisto prezidento Francois
Hollande'o įvaizdį visuomenės reformų srityje po
įnirtingai ginčijamo jo sprendimo 2012 metais įteisinti gėjų
santuokas.
Centro dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjas Jeanas
Leonetti, turintis gydytojo išsilavinimą, sakė
naujienų agentūrai „Reuters“, kad jo pateiktas įstatymo
projektas leistų pacientams, kuriems „gyventi likusios kelios
valandos ar dienos“, prašyti sukelti bendrąją nejautrą ir ją
palaikyti iki pat mirties.
„Pacientas turėtų būti priartėjęs prie gyvenimo pabaigos ir
patirti kančias netgi taikant gydymo priemones, – aiškino
J.Leonetti. – Kai tenkinamos šios sąlygos, aš (gydytojas)
privalau sukelti nejautrą, kuri būtų gili ir truktų iki
mirties.“
Faktiškai toks prašymą leistų pacientams spręsti, kad jie
nori numirti, nes jiems būtų sukeliama negrįžtama koma. Tačiau
tokios priemonės šalininkai teigia, kad ji neprilygsta savižudybei
su pagalba ir skiriasi nuo eutanazijos, nes šiuo atveju mirties
momentas negali būti tiksliai suplanuotas.
Šiuo metu Prancūzijos gydytojai tam tikromis aplinkybėmis turi
teisę nutraukti gydymą, jeigu to prašo pacientai, tačiau privalo
tęsti paliatyvines – skausmą malšinančias – priemones, kad
sumažintų žmogaus kančias. Panašios tvarkos laikomasi ir
daugelyje kitų Europos šalių.
Europoje tik Belgija, Nyderlandai ir Šveicarija yra įteisinusios
eutanaziją, kai gydytojai aktyviai padeda pacientui numirti.
Jungtinėse Valstijose savižudybė su gydytojų pagalba leidžiama
Oregone, Vašingtone ir Vermonte.
Prancūzijos įstatymai menkai keitėsi nuo 2005 metų reformos,
nustačiusios, kada gydytojai gali priimti sprendimą nutraukti
gydymą, nors F.Hollande'as išsakė pritarimą eutanazijos
įteisinimui per prezidento rinkimų kampaniją 2012 metais.