Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV pernai buvo nustatyta 30-34 metų asmenų amžiaus grupėje; jauniausiam pacientui – 17 metų (neskaitant dviejų kūdikių), vyriausiam – 68 metai.
Pagal užsikrėtimo būdą, 2014 m. metais 27 proc. (38 asmenys) ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 54,6 proc. (77) – lytinių santykių metu, iš kurių 46,8 proc. (66) – heteroseksualių ir 7,8 proc. (11) – homoseksualių santykių metu. 17 proc. (24 asmenų) – užsikrėtimo būdas nenustatytas ir tai mažiau nei užpernai. 2014 metais užregistruoti du ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejai Vilniaus apskrityje. Iš viso Lietuvoje nustatyti penki ŽIV infekuoti vaikai, užsikrėtę nuo ŽIV infekuotos motinos. Užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija per narkotikų vartojimą pernai užregistruota mažiau nei užpernai. Pastaraisiais metais daugėja užsikrėtusiųjų per lytinus santykius.
Iki šių metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2378 asmenims, iš kurių 80 proc. (1902) vyrų ir 20 proc. (476) – moterų.
Per pastaruosius penkerius (2010-2014) metus, moterų ir vyrų, kuriems nustatyta ŽIV infekcija, santykis sumažėjo daugiau nei dvigubai, t.y. kasmet daugėja ŽIV infekuotų moterų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 2014 metais, lyginant su 2013 metais, sumažėjo – atitinkamai nuo 5,9 iki 4,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Pernai 37 ŽIV užsikrėtę asmenys Lietuvoje susirgo AIDS (vėlyva ŽIV infekcijos stadija) ir tai mažiau nei užpernai (44 – 2013). Sergamumo AIDS rodiklis pernai sumažėjo, lyginant su užpernai. Taikant ŽIV ligos gydymą – antiretrovirusinę terapiją, pristabdomas ŽIV ligos progresavimas, sumažinama ŽIV perdavimo rizika, mažėja mirties nuo AIDS tikimybė. Šių metų pradžioje ŽIV ligos gydymas skirtas 491 ŽIV užsikrėtusiam pacientui. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, antiretrovirusiniams vaistams 2013 m. skirta 6 mln. litų.
