Koks buvo širdelės kelias nuo Prancūzijos iki Vilniaus ir Estrėjos krūtinės? Kas prisidėjo prie naujo mergaitės gyvenimo?
Su prašymu kreipėsi pernai
Jei ne donorystę koordinuojanti prancūzė C.Font-Sala, jos geranoriškumas bei nuoširdžios, žmogiškos pastangos ir troškimas padėti, kažin ar kone metus donoro širdelės laukusios Estrėjos tėveliai štai jau antrą savaitę gyventų šviesesnės ateities viltimis. Transplantacija pagaliau įvyko, ir nuo šiol viskas turėtų eiti tik geryn.
„Dėl mažosios pacientės iš Lietuvos į mus, prancūzus, kaip ir į kitas Europos šalis, Lietuvos nacionalinis transplantacijos biuras (Biuras) kreipėsi pernai“, – istorijos apie mažąją lietuvaitę Estrėją pradžią prisimena Prancūzijos institucijoje, koordinuojančioje donorystės ir transplantacijos procesą, dirbanti ponia Candide.
Pasak jos, dar pernai vasarą Lietuvos atstovai paaiškino, kad galimybių mažajai recipientei savo gimtinėje sulaukti donoro širdelės buvo labai mažai.
„Su Estrėjos gydytoju Virgilijumi Taručiu pirmiausia įvertinome galimybę šią pacientę transplantuoti Prancūzijoje. Paaiškėjo, kad jos sveikatos būklė pernelyg sunki, todėl pervežti ją į Prancūziją būtų labai rizikinga“, – pasakoja donorystę koordinuojanti prancūzė.
Galiausiai buvo nutarta, kad viską reikia suplanuoti taip, kad atsiradus donoro širdžiai ją būtų galima atsigabenti į Vilnių. Prancūzai patirties jau turėjo
Tarptautinis lietuvaitės Estrėjos donorystės ir transplantacijos atvejis išskirtinis buvo Lietuvai. Prancūzų biuras „Agence de la biomédecine Direction Médicale et Scientifique“ jau turėjo nemažos patirties vykdant vaikų donorų organų mainus su Anglija bei Škotija.
Kadangi širdies šaltosios išemijos laikas – vos penkios valandos, atsiradus donorui, tarptautinio donorystės ir transplantacijos proceso organizavimo darbai užvirė ne tik Vilniuje, Biure, bet ir Prancūzijoje. Ir ten, ir čia reikėjo numatyti kiekvieną smulkmeną, kad lemtingu momentu nebūtų gaištamas brangus laikas.
Vienas planuojamų variantų buvo ir toks: jei donoro širdelę į Lietuvą skraidins prancūzų lėktuvų kompanija, širdies paėmimą iš donoro turėtų atlikti taip pat Prancūzijos gydytojai transplantologai.
Lemtingos žinios sulaukė Nyderlanduose
Kai naktį iš kovo 4-osios į 5-ąją buvo gautas pranešimas apie atsiradusį vienų metų donorą, C.Font-Sala, Biuro direktorė Asta Kubilienė ir pavaduotoja Audronė Būziuvienė kaip tik dalyvavo susitikime Nyderlanduose.
„Buvo pranešta, kad šiam donorui tinkamo recipiento Prancūzijoje nėra, bet jis pagal rodiklius galėtų tikti pacientei iš Lietuvos“, – lemtingą žinią prisimena ponia Candide.
Tuomet, kaip buvo iš anksto sutarta, prancūzė paskambino Biuro koordinatorei Renatai Aužbikienei ir kardiochirurgui V.Taručiui. Ji norėjo įsitikinti, ar informacija apie donorą gauta, ir sužinoti, ar, patikrinus medicininius parametrus, donorinė širdis mažajai Lietuvos ligoniukei bus imama.
„Prisimenu, Renata net nustebo išgirdusi mano klausimą, ar šią donorinę širdį Lietuva ims“, – netikėtą reakciją prisimena Candide.
Prasidėjo tarptautinio koordinavimo darbai
Tą lemtingą naktį Biuro koordinatorė Renata tarėsi su privačia aviakompanija Lietuvoje, kad skubiai, po kelių valandų, būtų pasirengta skrydžiui į Prancūziją. O prancūzai savo ruožtu ieškojo lėktuvo savo šalyje, jei kokios nors aplinkybės sutrukdytų lėktuvui pakilti iš Vilniaus.
Ta naktis Prancūzijoje buvo labai vėjuota, o Lietuvoje oro sąlygos skrydžiui iš viso nebuvo palankios: gausiai snigo, pustė. Tačiau skrydis buvo planuojamas net ir tokiomis sąlygomis.
Buvo nutarta, kad donoro širdelę eksplantuos į Prancūziją atskrisianti vilniečių medikų komanda, kuri atsiskraidins ir savo įrangą. Paryčiais medikų komanda pakilo skrydžio iš Vilniaus oro uosto.
Nyderlanduose vykusiame tarptautiniame susitikime C.Font-Sala ir Biuro direktorė A. Kubilienė pamiršo kitus klausimus ir drauge aptarinėjo kiekvieną Estrėjos atvejo žingsnį:
„Iš Prancūzijos donorinės ligoninės nuolat gaudavome informaciją: širdies išėmimas jau prasidėjo, širdis jau išimta, gydytojų komanda iš Vilniaus vyksta į oro uostą ir panašiai“, – nerimo ir įtampos kupinas akimirkas prisimena pašnekovė.
Policijos palyda daužė nedrausmingų vairuotojų veidrodėlius
Kad donoro širdelė ir ją gabenantys gydytojai kuo greičiau pasiektų į Vilnių atgal skrisiantį lėktuvą, Prancūzijos donorystės ir transplantacijos centras suorganizavo policijos palydą, kad visi keliai į oro uostą būtų atviri ir ten būtų galima nuvykti be jokių trukdžių.
Kaip pasakoja Paryžiuje buvusi Lietuvos koordinatorė Miglė Gudynaitė, policijos patruliai važiavo motociklais ir nesitraukiantiems vairuotojams rankomis sušerdavo per veidrodėlius – taip atkreipdami užsižiopsojusių vairuotojų dėmesį.
Džiaugėsi profesionalumu ir pasiaukojimu
Vėliau informaciją, kaip vyksta transplantacijos procesas, Nyderlanduose vykusio susitikimo dalyviams pranešdavo Biuro direktorė A.Kubilienė ir pavaduotoja A.Būziuvienė.
„Ir tik tada, kai pasiekė žinia, kad donoro širdis pagaliau plaka Estrėjos krūtinėje, mes galėjome nurimti, atsipalaiduoti“, – apie ilgas nerimo, laukimo valandas pasakoja prancūzė.
Domėjimasis mažąja Lietuvos recipiente, kurios krūtinėje plaka donoro iš Prancūzijos širdis, neatslūgo ir po operacijos. „Džiaugiamės galėdami gauti žinių apie mažąją pacientę tiek iš Biuro, tiek iš transplantaciją atlikusio gydytojo V.Taručio. Domimės jos sveikatos būkle ir tikimės paties geriausio“, – linki ponia Candide.
Vertindama šį pirmąjį su Lietuva įvykdytą tarptautinį donorystės ir transplantacijos procesą, ponia Candide džiaugėsi, kad lietuviai dirbo ne tik profesionaliai, bet ir buvo atsidavę. Ji pridūrė, kad ši pacientė yra ir bus prancūzės mintyse.
„Mes visi tam tikra prasme esame įsipareigoję, atsidavę savo darbui – rūpinamės donorais, donorų šeimomis, pacientais, kurie yra įrašyti į laukiančiųjų sąrašus“, – apie transplantacijos biurų veiklą Lietuvoje ir Prancūzijoje kalba ponia Candide.
Todėl, pasak jos, ir lietuviai, ir prancūzai, prisidėję prie šio tarptautinio koordinavimo proceso, tiesiog „atliko savo darbą“.
„Atlikome šį darbą gerai ir atidavėme jam save. Ši patirtis man įrodė, kad, nepaisant visų sunkumų, mums pavyko. Ir jei reikės, mes galime tai padaryti dar kartą“, – optimizmo neslepia ponia Candide Font-Sala.
