Sergančiųjų dviguba ŽIV ir TB infekcijomis mirties rizika yra ketvirtadaliu didesnė. Be to, ŽIV infekcija didina TB recidyvų dažnį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ŽIV ligai gydyti skiriama antiretrovirusinė terapija sumažina individualią riziką susirgti tuberkulioze 65 procentais.
Kiekvienas tuberkulioze sergantis pacientas turėtų būti konsultuojamas ir tiriamas dėl ŽIV infekcijos. Tokią stebėseną rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Medikai turėtų paaiškinti TB sergančiam pacientui ŽIV tyrimo svarbą, nes tai aktualu pasirenkant teisingą ligos gydymą, siekiant išgydyti tuberkuliozę.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje vyresni nei 16 metų asmenys, kuriems pirmą kartą diagnozuojama tuberkuliozė, TB atkrytis, nutraukto gydymo, gydymo nesėkmės atvejai, atspari ar dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė ar esant epidemiologinių indikacijų, tiriami dėl ŽIV infekcijos.
TB pacientų testavimo dėl ŽIV aprėptis Lietuvoje gerėja, tačiau nėra pakankama: 2013 m. testavimo dėl ŽIV aprėptis tarp TB pacientų siekė 67,1 proc., 2010 m. buvo žemesnė – 47,9 proc. Europos regione šio rodiklio vidurkis siekia apie 68 procentus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pirmą kartą Lietuvoje ŽIV užsikrėtusiam asmeniui tuberkuliozė nustatyta 1992 metais. Iki 2014 m. iš viso Lietuvoje užregistruoti 195 užsikrėtusieji dviguba ŽIV ir TB infekcija. ŽIV paplitimas tarp pirmą kartą registruotų susirgimų tuberkulioze pastaraisiais metai turi augimo tendenciją: 2013 m. siekė 3,4 proc. (2010 m. buvo mažesnis – 2,2 proc.).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Rytų Europos regione dažniausia AIDS indikacinė liga – plaučių tuberkuliozė. Lietuvoje taip pat. ULAC duomenimis, 2013 m. tuberkuliozė, kaip AIDS indikacinė liga, nustatyta 38 proc. asmenų (nuo visų naujų AIDS susirgimų), 2012 m. – 47 proc. Tuo tarpu ES / EEE šis rodiklis 2012 metais buvo žemesnis ir siekė apie 10 procentų.
