Laikraščio „Šiaulių kraštas“ žurnalistei prieš kelionę mama pasakojo, kad už šį stebuklą yra dėkinga geradarei iš JAV, buvusiai marijampolietei, teisininkei Ingai Kreuger. Tiek mama, tiek žurnalistės pakalbinta I.Kreuger negailėjo kritikos Vilniaus Santariškių Vaikų ligoninės medikams.
Vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas, rūpinęsis mažąja ligoniuke, negalėjo patikėti, kad jų, medikų nuopelnus bandoma priskirti geradarei emigrantei. Pasak gydytojo, mergaitės mama ir jos geradarė žurnalistams, neaišku, ar iš blogos valios, ar iš nežinojimo, pripasakojo daug netiesos. Mažoji Orinta į Hamburgą išskrido būtent Santariškių medikų dėka.
„Šiaulių krašto“ straipsnyje buvo rašoma, kad kepenų operacijos prieš kurį laiką atsisakė Lenkijos transplantacijų specialistai, o anksčiau ir Lietuvos. Pasak V.Urbono, Lietuvoje mažiems vaikams kepenų transplantacijos apskritai neatliekamos, todėl Vaikų ligoninės medikai dėl transplantacijų tariasi su Lenkijos transplantologais.
Transplantacijas užsienio šalyse apmoka Valstybinė ligonių kasa, tačiau ligonis turi susimokėti už kelionę ir pragyvenimą. Skurdžiau gyvenantiems tai būna nemaža problema, kai kurie bando surinkti lėšas per žiniasklaidą.
Tačiau tie keli šimtai eurų tėra lašas jūroje, lyginant su tuo, kiek kainuoja pati operacija, už kurią sumoka geradariai, kuriems dažniausiai niekas nepadėkoja – tai visi mokesčius mokantys Lietuvos žmonės. Už Orintos operaciją vokiečiams Lietuvos valstybė sumokės iki 150 tūkst. eurų.
Šventėms išleido mamos prašymu
„Į Santariškių Vaikų ligoninę grąžintą mažylę gydę medikai buvo nusprendę prieš pat Kalėdas išleisti namo – į nuošalų kaimą Pakruojo rajone. Mergytės gyvybei grėsė pavojus, o per šventes sulaukti aukščiausio lygio profesionalų pagalbos beveik neįmanoma“, – buvo rašoma straipsnyje, pabrėžiant, kad būtent šis „medikų sprendimas“ paskatino I.Kreuger „stoti į kovą už mažylės gyvybę“.
Pasak V.Urbono, tai netiesa – Kalėdas Orinta su mama sutiko Vaikų ligoninėje. Mergaitė buvo išrašyta iš ligoninės gruodžio 30 d., pačiai motinai prašant. Medikai neprieštaravo, nes mergaitės būklė buvo stabili, o mažiesiems pacientams, kai tik įmanoma, visada geriau gydytis namuose, o ne ligoninėje, kur yra antibiotikams atsparių bakterijų, keliančių jiems pavojų.
„Be to, teiginys, kad per šventes sulaukti aukščiausio lygio profesionalų pagalbos beveik neįmanoma, visiškai neteisingas. Kiekvieno budėjimo metu budi 5-7 gydytojai, sunkiai sergantiems ligoniams gydytojai specialistai iškviečiami iš namų ir per išeigines dienas, ir per šventes“, – aiškino V.Urbonas.
Gydymo geradarė nekoordinavo
I.Kreuger, priešingai, nei teigė ji pati, mergaitės gydymo nekoordinavo – visą darbą, kaip ir priklauso, atliko Vaikų ligoninės gydytojai.
Tai jie surado gydymo įstaigą Lenkijoje, kuri priėmė mergaitę ir jos mamą kepenų transplantacijai.
Kai lenkai atsisakė transplantuoti dėl mamos lėtinės ligos, Vaikų ligoninės gydytojai surado gydymo įstaigą, kuri sutiktų priimti ir, esant reikalui, duoti savo šalies piliečio donoro kepenis Orintai.
Lietuvos medikai aptarė su Hamburgo gydytojais vaiko ir mamos ligos istorijas ir nusprendė, ar galima atlikti kepenų transplantaciją ir kada.
Tai jie nusprendė, kaip siųsti ligonę į Hamburgą, ir parašė išsamų, įstatymiškai pagrįstą prašymą LR sveikatos apsaugos ministerijai, kad kompensuotų kepenų transplantacijos išlaidas.
Tačiau V.Urbonas yra dėkingas poniai Ingai už vitaminus, už kuriuos ji užmokėjo. Tiesa, latvių firmą, kuri jais prekiauja, surado ir su jais susitarė Lietuvos medikai. Nupirkti vitaminai mergaitei buvo naudingi, tačiau naivu galvoti, kad jos būklė pagerėjo dėl jų – pasak V.Urbono, tai nuoseklaus kompleksiško gydymo rezultatas.
Pasakos apie ryžių nuovirą
Geradarė Inga gyrėsi pasirūpinusi, kad Orinta ligoninėje būtų tinkamai maitinama. „Kartą paskambinusi į ligoninę sužinojau, jog išsekusi ir nusilpusi mergytė yra maitinama kažkokiu praskiestu ryžių viralu. Pasiteiravau, kodėl jai neduodama pagal jos sveikatą tinkamo kaloringesnio maisto?“ – pasakojo I.Kreuger. Ji, esą, rekomendavo specialų šia liga sergantiems vaikams maisto mišinį.
Toks pasakojimas V.Urbonui sukėlė ir nuostabą, ir pasipiktinimą.
„Ryžių nuoviru mergaitė nebuvo maitinta. Vaikų ligoninės gydytojai, o ne ponia Inga paskyrė specialių enterinį mišinį. Ponia Inga nėra gydytoja ir neturi jokių mokslinių žinių apie tokias sudėtingas ligas“, – aiškino medikas.
„Šiam stebuklui įvykti pakako beveik trijų mėnesių. Jei mergytės organizmas nebūtų buvęs išsekintas iki kritinės ribos, gal ir lenkų specialistai būtų sutikę persodinti jai mamos kepenis“, – svarstė ponia Inga.
Pasak V.Urbono, lenkai atsisakė transplantuoti kepenis dėl mamos, o ne dėl vaiko ligos. Mergaitės būklė pagerėjo dėl profesionalaus Vaikų ligoninės gydytojų darbo.
„Mes turime ne vieną pavyzdį tokio „stebuklingo“ pagerėjimo, kai buvusi labai prasta ligonio būklė dėl intensyvaus gydymo pagerėja ir jis normaliai gyvena be kepenų transplantacijos“, – sakė gydytojas.
O geradarės parūpintą šokdynę, neva turėjusią atstoti mergaitei medikų neskirtas fizioterapijos procedūras, derėtų vertinti ko gero panašiai, kaip šukų padovanojimą plikiui.
„Kai ligonės būklė buvo sunki, fizioterapinis gydymas buvo nerekomenduojamas. Ar jūs įsivaizduojate gulintį, sunkų nei metų neturintį ligonį, šokinėjantį su šokdyne?“ – stebėjosi V.Urbonas.
Su mama – jokio ryšio
Prieš savaitę į Hamburgą išvykusi Orintos mama A.Kirjanovienė su ją išsiuntusiais Santariškių medikais nebendrauja – nė karto nepaskambino ir neparašė. Tuo tarpu kito užsienyje operuoto vaiko – berniuko, taip pat iš skurdžios šeimos, – mama skambina kasdien, pasakoja savo gydytojams apie vaiko būklę.
„Moteris iš kaimo, tyli, rami“, – A.Kirjanovienę apibūdino V.Urbonas. Kai Orinta gulėjo Vaikų ligoninėje, mama nė karto nereiškė pretenzijų ir nesiskundė, kad kas nors negerai. Skurdi šeima, sulaukusi galimybės operuoti vaiką Vokietijoje, per žiniasklaidą buvo užkūrusi nemažą lėšų kelionei rinkimo kampaniją.
V.Urbono žiniomis, buvo surinkta nemažai pinigų – jų būtų pakakę užmokėti už kelionę net ir be geradarės iš JAV pagalbos.
Gydytojas, susidūręs jau ne su vienu panašiu atveju, labdaros rinkėjus visuomet ragina elgtis atsargiau – neatiduoti pačių pinigų mažųjų ligoniukų šeimos nariams, o patiems užmokėti už tai, kas reikalinga – lėktuvo bilietus, viešbutį, vaistus.
Nes labai dažnai pasitaiko, jog šeimos nariams kyla pagunda pinigus skirti ne tik sergančiam vaikui, bet ir pasigerinti savo pačių gyvenimą. „Iš karto matai – pagerėja rūbai, atsiranda nauji telefonai“, – pasakojo gydytojas.
Ar Orintai viskas gerai, Hamburgo medikai lietuviams gali oficialiai pranešti tik po poros savaičių, kai būklė taps stabili.
Tapkite mūsų draugais – sekite sveikatos naujienas per Facebook.
