Ši išvada buvo padaryta studijoje, paskelbtoje žurnale
„Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) ir
pagrįstoje iki šiol didžiausia duomenų imtimi, siekiant nustatyti
žmonių lyčių santykį lemiančias priežastis, kurios buvo menkai
ištyrinėtos.
Tie duomenys surinkti Jungtinėse Valstijose, o tyrimo objektas
buvo „lyčių santykis įvairiose nėštumo fazėse, įskaitant
3–6 dienų amžiaus embrionus, gautus naudojant dirbtinio
apvaisinimo technologijas, (taip pat nustatytas) po dirbtinai sukeltų
abortų, choriono gaurelių biopsijos, vaisiaus vandenų tyrimų ir
naudojant JAV duomenis apie persileidimus ir gyvus gimusius
kūdikius“, – sakoma PNAS straipsnyje, paskelbtame Harvardo ir
Oksfordo universitetų mokslininkų grupės.
Mokslininkai nustatė, kad apvaisinimo metu moteriškų ir
vyriškų gemalų būna po lygiai, bet toliau vystantis nėštumui
būna laikotarpių, kai vyriškų embrionų žūties tikimybė tampa
didesnė negu moteriškų – ypač pirmąją savaitė po apvaisinimo.
Tačiau turėjai taip pat nustatė, kad 10–15 nėštumo savaitę
moteriškų embrionų mirtingumas būna didesnis.
Vėliau tikimybė mirti negimus vėl atsigręžia berniukų
nenaudai – vyriškos lyties vaisių persileidimai būna dažnesni,
ypač 28–35 nėštumo savaitę, sakoma studijoje.
Tačiau apskritai įsčiose žūva daugiau moteriškos, o ne
vyriškos lyties embrionų, nustatė mokslininkai.
„Tai fundamentalios įžvalgos apie ankstyvąjį žmonių
vystymąsi“, – rašo studijos autoriai.
Jų tyrimo rezultatai prieštarauja ankstesnėms studijoms,
kuriose buvo teigiama, kad berniukų pradedama daugiau negu
mergaičių ir kad nėštumo metu žūva daugiau vyriškų gemalų.