Saujomis ryjami maisto papildai – lyg nekontroliuojama psichozė

Maisto papildų, neva stiprinančių kaulus, gerinančių širdies veiklą, regėjimą, veikiančius nervų sistemą galima rasti kone kiekvieno žmogaus namuose. Vyresnio amžiaus žmonės neretai juos perka beveik urmu, nekreipdami dėmesio net į nemažą kainą.

Maisto papildų vartojimas Lietuvoje kelia medikų susirūpinimą.<br>123rf nuotr.
Maisto papildų vartojimas Lietuvoje kelia medikų susirūpinimą.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ana Daukševič

Apr 7, 2015, 11:53 AM, atnaujinta Jan 7, 2018, 10:01 AM

Nors medikai perspėja, kad besaikis maisto papildų vartojimas gali net pakenkti, jų pardavimai didėja kasmet. Nieko keisto – juk specialių reikalavimų jiems nėra. Svarbiausia nenurodyti, jog tai vaistinis preparatas. Tačiau ar tikrai visuomet žinome, ką perkame?

Nūdienos panacėja

„Maisto priedai šiandien – it kokia psichozė. Vien iš trečiųjų šalių jų įvežame apie 200 tonų. Ką jau kalbėti apie internetinę prekybą. Taip, mes ją stebime, tačiau sukontroliuoti viską, kas patenka į internetą, nėra paprasta“, – antradienį Pasaulinės sveikatos dienai skirtoje konferencijoje sakė Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Verta paminėti, jog praėjusiais metais į Lietuvos rinką nepateko apie 2,5 tūkst. tonų maisto, iš kurio nemaža dalis yra būtent maisto papildai. Ši produkcija buvo sulaikyta pasienyje. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad netinkami maisto papildai niekada neatsiduria mūsų šalies rinkoje.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius teigė, jog maisto papildų vartojimo augimas kelia medikų susirūpinimą. „Šiandien pasidaręs papildų vajus yra žalingas. Medikai negali pažaboti plataus jų vartojimo. Manau, Lietuva galėtų priimti teisinį reglamentavimą, kad būtų sureguliuoti maisto papildų suvartojimo mastus“, – svarstė J.Pundzius.

Tačiau maisto papildų gamintojams tokia idėja gali nepatikti, nes auganti paklausa šiuo metu tik skatina pasiūlą. Štai šiai dienai Maitos ir veterinarijos tarnybos duomenimis net devyni tūkstančiai maisto papildų laukia notifikavimo, o tai reiškia, kad anksčiau, ar vėliau beveik visi jie pateks į rinką.

Neturi klinikinių įrodymų

Įdomu tai, jos maisto papildams nereikalaujama atlikti klinikinių tyrimų. Paprastai tariant – pagrindimo, ar jie iš tikrųjų yra naudingi žmogaus organizmui, iš esmės nėra. Tačiau kas gi ims abejoti, kad vaistinėje parduodama produkcija gali būti bevertė.

„Žmonės klysta manydami, kad jei perka kažką vaistinėje, tas produktas gydo. Maisto papildai nėra vaistai“, – paaiškino J.Milius. Jo teigimu šiandien beveik 90 proc. maisto papildų neturi klinikinių įrodymų. „Manau ateityje vertėtų pamąstyti galbūt tokią produkciją geriau uždrausti parduoti vaistinėse“, – svarstė J.Milius.

Tiesa, nebūtume pirmieji žengę šį žingsnį. Štai kai kuriose JAV valstijose vaistinėse leidžiama prekiauti tik tais maisto papildais, kuriems atlikti klinikiniai tyrimai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.