Šį pavasarį kauniečiai jau pajuto, kad nusistovėjus šiltoms ir sausoms dienoms miesto gatvėse ir kitose erdvėse sūkuriuoja kamuoliai dulkių. Oro užterštumas mieste normą viršijo balandžio pradžioje.
Viena priežasčių, kodėl oro užterštumas mieste būna per didelis, – prastai valomos gatvės.
Oro taršą Kaune pavyktų sumažinti, jei miestą tvarkančios įmonės įsigytų modernesnės technikos ir ne tik gatves, bet ir šaligatvius, įvažas, aikštes pradėtų kruopščiai valyti anksčiau. Kol kas miestas pradedamas valyti per vėlai.
– Kuriose Kauno vietose tiriamas oro užterštumas? Kur apie tai gali sužinoti gyventojai? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjo Eugenijaus Vainalavičiaus.
– Oro užterštumas Kaune tiriamas keliose vietose. Oro kokybės monitoringo stotelės yra Petrašiūnuose, Dainavos mikrorajone ir Kauno rajone, Noreikiškėse. Pastarosios rodmenys svarbūs ir kauniečiams.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovai kasdien gauna duomenis ir juos perduoda savivaldybei. Kauniečiai juos gali matyti visuomeniniame transporte įrengtuose ekranuose ir dideliuose reklaminiuose ekranuose prie didžiųjų miesto gatvių.
Jei oro tarša vidutinė, ilgų pasivaikščiojimų lauke turėtų vengti vaikai, senjorai, nėščios moterys ir ligoniai. Jei tarša didelė, taip turėtų elgtis visi gyventojai.
Aplinkos apsaugos agentūra taip pat pateikia ir artimiausių kelių parų prognozes. Į jas turėtų atsižvelgti miestą tvarkančios įmonės.
– Kokie didžiausi oro teršalų šaltiniai Kaune? Ar jų daugėja?
– Pavasarį didžiausias oro užterštumas būna kovo ir balandžio mėnesiais.
Naujausi oro taršos šaltiniai yra biokuro katilinės. Norint sumažinti šilumos kainas, mieste jų daugėja.
Tradiciškai oro tarša didėja dėl gyventojų kūrenamų krosnių ir įmonių vykdomos veiklos. Savivaldybės aplinkosaugininkai yra ištyrę, kad pastaruoju metu dėl gyventojų veiklos didžiausia oro tarša Žaliakalnyje. Tai mane nustebino.
Taip pat oro tarša priklauso nuo automobilių skaičiaus gatvėse ir eismo intensyvumo. Dar vienas šaltinis – nevalomos gatvės ir kitos miesto erdvės.
– Kuriose Kauno vietose oro užterštumas didžiausias?
– Didžiausias oro užterštumas ten, kur vyksta intensyviausias eismas. Kietųjų dalelių norma ore neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre.
Pavyzdžiui, balandžio 7 dieną Petrašiūnuose, R.Kalantos gatvėje, oro tarša 6.30–8.00 ir 15.30–18 valandomis buvo per didelė. Apie 18 valandą kietųjų dalelių koncentracija siekė 60 mikrogramų kubiniame metre.
Taip nutiko dėl to, kad kelias dienas buvo nusistovėję šilti ir sausi orai. Užterštumą padidino intensyvus automobilių eismas ir išdžiūvusi nešvari gatvės danga.
– Ar, jūsų nuomone, Kaune gatvės prižiūrimos prastai? Gal jas reikėtų ne tik dažniau valyti, bet ir laistyti?
– Oro taršą mieste galima mažinti tinkamai prižiūrint ne tik gatves, bet ir šaligatvius, aikštes, įvažas. Ypač svarbu gatves valyti ankstyvą pavasarį, kad per žiemą susikaupę teršalai nekiltų į orą ir nesklistų aplinkoje.
Mano nuomone, Kauno gatves valančios įmonės palankiausią momentą tai padaryti praleidžia, darbus pradeda per vėlai, kai teršalai tampa visai sausi, kylančios dulkės teršia orą.
Šiltuoju metų laiku, kai orai sausi, gatves reikėtų ne tik valyti, bet ir kasdien laistyti. Tačiau tai daryti reikėtų remiantis teršalų matavimo duomenimis.
Kaip minėjau, didžiausia oro tarša būna tomis valandomis, kai mieste intensyviausias automobilių eismas. Todėl gatves laistyti reikėtų prieš piko valandas. Jei jos laistomos kitu metu, didelės naudos tai neduoda.
Kita problema – trūksta tinkamos ir efektyvios technikos. Beveik visai nėra technikos šaligatviams valyti. O juk šaligatvių, įvažų, aikščių plotas mieste ne ką mažesnis nei gatvių, todėl šias teritorijas taip pat būtina valyti.
Savivaldybė yra numačiusi, kad kitais metais miesto erdves valys pažangesnė technika. Svarbu, kad ji būtų panaudota laiku. Tada oro tarša mieste sumažėtų.
