Jau ne pirmus metus valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų yra mažiau nei studentų, tais metais baigiančių medicinos studijas. Valstybė, sumokėjusi dideles sumas už šešerius metus trunkantį medikų rengimą, daliai medicinos studentų nesudaro jokios galimybės studijuoti rezidentūroje. Taip prarandami ne tik potencialūs gydytojai, bet ir jiems rengti skiriamos lėšos.
„Šiemet 40 medicinos vientisąsias studijas baigsiančių studentų negalės tapti gydytojais specialistais, nebent patys susimokėtų už rezidentūros studijas. Gydytojas rezidentas, dirbantis gydymo įstaigoje, mokėtų vidutiniškai 30 tūkst. eurų už visą rezidentūros trukmę vien tam, kad galėtų dirbti ir įgyti patirties“, – stebisi Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Medicinos fakultete pirmininkė Eglė Budrytė.
Jos teigimu, dar prieš dešimtmetį pastebėjus, kad medikų artimiausiu metu pristigs, padidintas į vientisąsias medicinos studijas priimamų abiturientų skaičius. Tačiau taip ir nebuvo sukurta patikima gydytojų poreikio apskaičiavimo sistema, leidžianti kryptingai paskirstyti rezidentūros sritis ir lėšas.
Reikšdamas susirūpinimą šiuo klausimu, medicinos studentų, gydytojų rezidentų ir jaunųjų gydytojų bendradarbiavimo forumas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos ministrus, prašydamas skirti papildomą finansavimą rezidentūros studijoms, sukurti ilgalaikę ir skaidrią gydytojų poreikio vertinimo sistemą, kurios pagrindu būtų planuojamos valstybės finansuojamų medicinos studijų ir rezidentūros vietos.
Lietuvoje norint tapti gydytoju specialistu reikia baigti vientisąsias medicinos studijas (6 metai) ir trečiosios pakopos laipsnio nesuteikiančias rezidentūros studijas (nuo 3 iki 7 metų).
