Ko lietuviai pavydi Belgijos medikams?

Šiuolaikiški diagnostikos ir chirurgijos metodai padeda gydyti net sunkiausių formų epilepsija sergančius žmones. Tačiau ar tai gali paguosti Lietuvos ligonius ir neurochirugus?

Lietuvos neurochirurgai dėl menko finansavimo kol kas negali naudotis brangia medicinos įranga.<br>123rf nuotr.
Lietuvos neurochirurgai dėl menko finansavimo kol kas negali naudotis brangia medicinos įranga.<br>123rf nuotr.
Klaipėdoje turėjo apie ką pakalbėti (iš dešinės) visame pasaulyje garsus Belgijos neurochirurgas profesorius Ch.Raftopoulos, Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas A.Gvazdaitis, šios ligoninės vyriausiasis gydytojas V.Janušonis ir Vilniaus universitetinės ligoninės Neuroangiochirurgijos centro vadovas S.Ročka.
Klaipėdoje turėjo apie ką pakalbėti (iš dešinės) visame pasaulyje garsus Belgijos neurochirurgas profesorius Ch.Raftopoulos, Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas A.Gvazdaitis, šios ligoninės vyriausiasis gydytojas V.Janušonis ir Vilniaus universitetinės ligoninės Neuroangiochirurgijos centro vadovas S.Ročka.
Daugiau nuotraukų (2)

Gediminas PILAITIS

Jul 15, 2015, 10:31 AM, atnaujinta Oct 26, 2017, 4:02 AM

Apie naujausius epilepsijos gydymo metodus Klaipėdoje pasakojo pasaulinio garso Belgijos medikas neurochirurgas Christianas Raftopoulos.

Svečias skaitė paskaitas Klaipėdos universitetinės ligoninės 40-mečiui skirtoje mokslinėje konferencijoje „Epilepsijos diagnostikos ir gydymo naujienos“. Joje dalyvavo apie 200 neurologų, neurochirurgų, kitų medicinos sričių specialistų.

Ne visagaliai ir medikai

Briuselio Šv.Luko universitetinės ligoninės neurochirurgams vadovaujantis Ch.Raftopoulos pabrėžė, jog epilepsija sunkiai ir ilgai gydoma tuomet, kai jos priežastys nežinomos.

Tačiau su liga įmanoma veiksmingai kovoti, kai žmonės suserga patyrę įvairias traumas, o neurochirurgai sėkmingai pašalina gerybinius ir piktybinius galvos navikus.

Tiesa, ne visada medikams pavyksta pasiekti gerų rezultatų. Maždaug du trečdaliai epilepsija sergančių ligonių gydoma medikamentais, o kitiems prireikia neurologų ir neurochirurgų pagalbos.

Pasitaiko, kad netgi po operacijų, ilgų ir sudėtingų įvairiapusio gydymo procedūrų priepuoliai pasikartoja.

Metodai pripažinti išradimais

Profesoriaus Ch.Raftopoulo vadovaujamoje Briuselio ligoninėje naudojami inovatyvūs rezistencinės epilepsijos ir stuburo neurochirurgijos metodai yra pripažinti išradimais.

Šv.Luko klinikoje sutelkta naujausia medicinos įranga, taikomi pažangiausi ne tik epilepsijos, bet ir kitų centrinės nervų sistemos ligų gydymo metodai.

Per metus čia padaroma apie 1200 sudėtingų operacijų naudojant galingą magnetinio rezonanso tomografiją.

Šioje klinikoje atliekamos ir sudėtingos stuburo operacijos.

Aparatūra – labai brangi

Klaipėdoje garsusis medikas pasidalijo patirtimi, kaip gydomi pacientai, kurių stuburo slanksteliai pažeisti dėl lūžių ar įvairių degeneracinių pakitimų. Gydant jie sutvirtinami specialiais metalo arba plastiko implantais.

Tokios operacijos dabar jau atliekamos ir Lietuvos klinikose.

Tačiau jose nėra tokios modernios ir brangios diagnostinės bei chirurginės įrangos, kokia naudojasi Belgijos neurochirurgai.

Šv.Luko ligoninės robotroninė trijų dimensijų operacinės įranga, naudojama atliekant sudėtingas stuburo operacijas, kainuoja apie 5 milijonus eurų. Neurochirurgams beveik nebereikia griebtis skalpelio – pažeisti slanksteliai pasiekiami per mažus plyšelius.

Trukdo ir keisti užmojai

„Lietuvos neurochirurgai dėl menko finansavimo kol kas negali naudotis tokia brangia medicinos įranga.

Šiuolaikišką diagnostikos aparatūrą įsigijusi Klaipėdos respublikinė ligoninė, tačiau tokia negali naudotis chirurgai atlikdami sudėtingesnes operacijas“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas Antanas Gvazdaitis.

Lietuvoje nesutvarkyta ir neurochirurgijos finansavimo sistema. Europos Sąjungos šalyse už kiekvieną sudėtingą operaciją į klinikų biudžetą patenka 30–40 tūkst. eurų, o Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikai ligonių kasos atseikėja tik 1000 eurų. Todėl norintiems išsilaikyti neurochirurgams tenka ieškoti papildomų lėšų – kurti įvairias programas.

A.Gvazdaitis kritiškai vertino ir Sveikatos apsaugos ministerijos užmojus visas bent kiek sudėtingesnes operacijas nukreipti į Kauną, žmonėms nesuteikiant galimybių gydytis Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje.

„Dabar galime tik spėlioti, kodėl buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis nusprendė tokias operacijas sutelkti Kaune.

Kartais siauri interesai nusveria sveiką protą, pacientų norus ir jų finansines išgales.

Prabilta ir apie kitų Lietuvos miestų neurochirurgų nekompetentingumą, nors mūsų ligoninėje lankęsis Ch.Raftopoulos tokių tendencijų neįžvelgė“, – kalbėjo A.Gvazdaitis.

1

Maždaug tiek procentų pasaulio gyventojų serga epilepsija. Panaši situacija ir Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: : Lithuanian challenges in Green Finance and Global Agenda