Emigrantų patirtis
Pasak Didžiojoje Britanijoje gyvenančio Tomo, jam neteko gydytis užsienyje, tačiau lankant sergančius artimuosius Didžiosios Britanijos gydymo įstaigose jos nepaliko gero įspūdžio.
„Susidariau nuomonę, kad gydytojai į pacientus žiūri atsainiai, niekur neskuba, tad kartais tenka praleisti nemažai laiko tiesiog laukiant eilėje. Norėdamas to išvengti, kaskart grįžęs į Lietuvą visapusiškai pasitikrinu sveikatą“, – pasakojo Tomas.
Apie gydymą užsienyje panašios nuomonės ir Vakarų Sasekse gyvenanti Giedrė. Moters nuomone, gydytojams užsienyje trūksta kompetencijos.
„Visų pirma, dažniausiai tenka bendrauti net ne su pačiu gydytoju, bet su poliklinikos priimamojo darbuotojais, kurie dažnai užmiršta perduoti informaciją ar privelia klaidų. Jei vis dėlto nori pakliūti pas gydytoją, tau liepia eiti namo ir laukti skambučio.
Tačiau ir iš gydytojo tenka išgirsti gana nekompetentingų rekomendacijų. Pavyzdžiui, nesvarbu ar skaudą gerklę, ar atsirado bėrimas, dažniausiai paskiriamas paracetamolis“, – apie situaciją užsienio gydymo įstaigoje pasakojo Giedrė.
„Atsimenu atvejį, kai gydytoja negalėjo nustatyti diagnozės, todėl prie mano akių tiesiog suvedė simptomus į interneto naršyklę ir ieškojo ligos. Manau, taip nutinka dėl išsilavinimo stokos.
Lietuvoje turi ilgai mokytis, kad taptum gydytoju, o čia užtenka 3 – 4 metų, tad skirtumas tikrai jaučiasi. Būtent dėl to labiau pasitikiu gydytojais Lietuvoje“, – paaiškina tikrintis sveikatos į Lietuvą grįžtanti Giedrė.
Į privačią kliniką ar „valdišką“ polikliniką?
Daugelis į Lietuvą sugrįžusių ir sveikatą pasitikrinti ar gydytis norinčių emigrantų kreipiasi į privačias klinikas. Yra įsitvirtinęs mitas, kad ten medicinos paslaugas gausi greitai ir tave aptarnaus paslaugiai.
Tačiau tai seniai tėra tik mitas, nes daugelis taip vadinamų valdiškų poliklinikų nei paslaugų kokybe, nei turima medicinine įranga, nei medikų kvalifikacija bei aptarnavimo kultūra nenusileidžia privačioms medicinos įstaigoms.
O apie tai, kad tie patys gydytojai dirba ir privačiose klinikose, ir poliklinikose, seniai gerai žinoma. Ir mokamas medicinos paslaugas poliklinikose galima gauti be jokių eilių. Bene didžiausias skirtumas tarp šių medicinos įstaigų – privačiose klinikose 3-4 kartus didesnės paslaugų kainos.
Grįžta pas savo šeimos gydytoją ar odontologą
Centro poliklinikos šeimos gydytoja Agneta Orlovskytė teigė, jog šioje gydymo įstaigoje apsilanko tikrai nemažai lietuvių, gyvenančių užsienyje. „Dažniausiai emigrantai nori profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, pas odontologą susitvarkyti dantis, atlikti kosmetologines procedūras“, – vardino medikė
Pasak gydytojos, yra žmonių, kurie nors ir gyvena užsienyje, tačiau visą laiką moka įmokas į Lietuvos privalomąjį sveikatos draudimo fondą, todėl pas savo šeimos gydytoją jie lankosi reguliariai ir į Lietuvą grįžta kartą per 2-3 mėnesius.
„Tačiau yra ir tokių, kurie į Lietuvą grįžta kartą per metus ar rečiau. Tokie žmonės nori pasitikrinti sveikatą ne tik patys, jie atveda ir savo artimuosius, gyvenančius atokiau nuo miesto“, – pasakojo A. Orlovskytė.
„Nors dažniausiai emigrantai pas mus atvyksta, nes gydymas užsienyje brangus, tačiau norėčiau akcentuoti ir kalbos barjerą. Jei emigrantas menkai moka užsienio kalbą, jam gali būti sunku apibūdinti savo ligos simptomus, ypač kai reikia nusakyti nerimo ar depresijos požymius. Be abejo, yra ir tokių žmonių, kurie nepasitiki užsienio sveikatos apsaugos sistema ir laukia, kol grįš į Lietuvą ir galės apsilankyti pas savo. šeimos gydytoją, kuris apie jų sveikatos būklę žino daugiau“.
Pasak Centro poliklinikos direktoriaus Kęstučio Štaro, daugelis į užsienį gyventi išvykusių buvusių Centro poliklinikos pacientų, grįžę į Lietuvą kreipiasi į buvusį šeimos gydytoją ir gauna tęstinį gydymą.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos medicina žmonės taip pasitiki ir ją vertina geriau negu tokių šalių kaip Didžioji Britanija ar Airija. Toks įvertinimas įpareigoja siekti dar geresnių rezultatų“, – tvirtino Centro poliklinikos vadovas.
