Ar Seimas leis susilaukti vaikų vienišoms moterims?

Pagalbinio arba kitaip vadinamo dirbtinio apvaisinimo įstatymas Seime kelia audringas diskusijas. Panašu, jog netrukus sulauksime dar vieno iečių laužymo parlamente. Mat trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas į įstatymą įtraukė nuostatas, kurios leistų pagalbinio apvaisinimo būdu vaikų susilaukti ir vienišoms moterims. Be kita ko tai reikštų ir netradicinės orientacijos dailiosios lyties atstoves.

Seimas svarstys dirbtinio apvaisinimo įstatymą.<br>123rf nuotr.
Seimas svarstys dirbtinio apvaisinimo įstatymą.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ana Daukševič

Nov 4, 2015, 2:43 PM, atnaujinta Oct 5, 2017, 8:40 PM

Viena tokios pataisos šalininkių Žmogaus teisių komiteto narė, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė.

„Mes pritarėme, kad ne tik susitikę ar partnerystėje gyvenantys, bet ir kiti galėtų pasinaudoti šiuo įstatymu. Kaip žinia, partnerystė net nėra įteisinta mūsų įstatymuose.

Kalbėjome apie vienišas moteris, kurios norėtų pagalbinio apvaisinimo. Dar išplėtėme galimybę moterims susilaukti vaiko iki 50 metų. Pasisakėme ir už embrionų užšaldymą“, – trumpai komitete priimtus sprendimus komentavo politikė.

Tiesa, ji pripažino, jog ne visiems komitete patiko nuostata, jog būtų leidžiama vienišoms moterims susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu.

„Turime du konservatorius – Vareikį ir Adomėną. Pastarasis posėdyje nedalyvavo, o Vareikis priešinosi ir galiausiai susilaikė balsavimo metu. Labai keista, nes konservatoriai kalba apie demografinę krizę, o patys stabdo galimybę moteriai turėti vaikų“, – sakė M.A.Pavilionėnė.

Komiteto posėdyje buvo svarstoma galimybė medikui atsisakyti atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą, tačiau ši mintis buvo atmesta. „Sutarėme, kad religinės nuostatos turi likti už ligoninės ribų. Jeigu žmogus eina dirbti, tegu apsisprendžia. Jeigu nenori atlikti pagalbinio apvaisinimo – tegu neina dirbti į tą instituciją. Nereikia painioti tikėjimo su pagalba moteriai“, – teigė politikė.

Vaikų susilaukti važiuoja į užsienį

Pasak jos, tarptautinės organizacijos ir institucijos pripažįsta, jog nevaisingumas yra liga, todėl padėti moteriai yra svarbiausiais dalykas, kuriam prieštarauti – absurdas.

Politikė tikina, jog nėra nieko blogo tame, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymu su pataisomis, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas, galės pasinaudoti ir netradicinės orientacijos moterys.

„Esame Europos Sąjungos nariai ir privalome gerbti žmogaus teises. Yra įvairių formų šeimos. Vaidinti, kad egzistuoja tik tradicinė šeimos forma yra absurdas. Noriu sugrąžinti žmones į realybę – ir dabar vienišos moterys, lesbietės gali susilaukti vaikų. Tam nereikia net dirbtinio apvaisinimo. Jos susiranda partnerį ir susilaukia vaiko, nors nebūtinai su tuo vyru ir gyvena.

Joks įstatymas neuždraus moteriai susilaukti vaikų net ir pagalbinio apvaisinimo būdu. Jos važiuos į Latviją, Estiją. Kaip egzistuoja abortų turizmas, taip ir dirbtinio apvaisinimo. Žmonės norėdami susilaukti vaikų važiuoja net į Turkiją“, – pasakojo M.A.Pavilionienė.

Politikė nevyniojo žodžių į vatą ir teigė, jog valstybė neturi kištis į privatų žmogaus gyvenimą.

Tiesa, M.A. Pavilionienė nėra tikra, ar Seimo nariai pritars ŽTK įstatymo pataisoms. „Mūsų siūlymai gali būti paprasčiausiai atmesti.

Sumanymui nepritaria

Sužinojęs apie ŽTK svarstymus, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Antanas Matulas teigė, jog nuostata leidžianti moterims susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu iki 50 nėra labai aktuali. Esą labai retai moterys tokiame amžiuje ryžtasi gimdyti.

Dėl antrosios pataisos politikas linkęs pritarti tik iš dalies. „Ne visos poros yra įforminusios santuoką, bet nori turėti vaikų. Jeigu tai aiškiai būsimas sutuoktinis, galima būtų leisti“, – svarstė A.Matulas.

Tačiau mintis suteikti galimybę pagalbinio apvaisinimo pagalba susilaukti vaikų ir netradicinės orientacijos moterims, politikui ne prie širdies.

„Galima sulaukti visokios kritikos, juk žinote kiek metų įstatymas yra svarstomas. Visgi reikia sudėlioti tokią jo redakciją, kad tų kategorijų žmonės į jį neįeitų“, – sakė politikas.

Tiesa, kada bus priimtas ir kaip atrodys pagalbinio apvaisinimo įstatymas kol kas lieka neaišku. Po svarstymo komitetuose jis keliaus antram svarstymui Seime, kur neabejotinai ir vėl kils diskusija. Tuomet įstatymas bus grąžintas į komitetus ir jo priėmimas gali užsitęsti eilinį kartą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.