Pasak sveikatos sistemos specialistų, farmacinės rūpybos paslaugos padėtų užpildyti tam tikras pacientų gydymosi spragas ir padėtų sumažinti valstybės biudžeto išlaidas. Tačiau daugeliui kyla klausimų, ar Lietuvoje bus spėta tinkamai pasirengti šių paslaugų teikimui.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 proc. lėtinėmis ligomis sergančių pacientų nesilaiko jiems rekomenduoto gydymosi. Vyresnio amžiaus pacientai dažnai vartoja didesnį skirtingų receptinių vaistų kiekį, dėl to padidėja tikimybė patirti vaistų nepageidaujamus reiškinius ar pasiklysti tarp jų vartojimo instrukcijų.
Remiantis tyrimų duomenimis, šios priežastys Europoje kasmet sukelia per 200 tūkst. priešlaikinių mirčių ir ES šalių sveikatos apsaugos sistemoms kainuoja 125 mlrd. eurų.
Dėl priežasčių, susijusių su vaistų vartojimu, vyresnio amžiaus pacientai net keturiskart dažniau nei jaunesni asmenys atsiduria ligoninėje. Esant tinkamai priežiūrai, net 90 proc. šių priežasčių galima išspręsti, išvengiant žalos senjorų sveikatai.
Ruošiasi ir verslas, ir gydytojai
Farmacinė rūpyba – tai vaistinėse teikiamos tikslingos paslaugos, skirtos vaistus vartojantiems pacientams ir besirūpinantiems savo sveikata, vykdomos bendradarbiaujant vaistininkui, pacientui ir gydytojui.
Farmacinės rūpybos įdiegimui vaistinėse ruošiasi tiek verslas, tiek akademinė bendruomenė, todėl visų farmacijos sektoriaus grupių atstovai aktyviai dalyvavo LR Seime vykusioje diskusijoje dėl šių paslaugų reglamentavimo.
Konferencijoje „Rengiantis farmacinės rūpybos įgyvendinimui Lietuvoje. Kaip tai veikia kitose ES šalyse“ pristatyta kitų ES šalių geroji praktika, nagrinėti vaistinių paslaugų apmokėjimo modeliai, įvertintas Lietuvos pasirengimas pradėti teikti farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėse nuo kitų metų.
„Siekiant pasiūlyti kokybiškas ir efektyvias farmacinės rūpybos paslaugas, svarbu nustatyti, kokios sveikatos problemos yra aktualiausios šiuo metu ir pradėti nuo paslaugų, kurios šias problemas padės išspręsti.
Ne mažiau svarbus ir farmacijos specialistų kompetencijų ugdymas, naujų įgūdžių formavimas, vaistininkų ir gydytojų bendradarbiavimo stiprinimas bei reglamentuojančios veiklą ir užtikrinančios kokybę teisės sukūrimas“, – vardijo Jūratė Švarcaitė, Briuselyje įsikūrusios Farmacijos grupės prie Europos Sąjungos (PGEU), generalinė sekretorė.
Pasak J. Švarcaitės, siekiant užtikrinti kokybę būtina, kad farmacinės rūpybos paslaugas norinčios teikti vaistinės ir jų darbuotojai atitiktų Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus. Šie reikalavimai taip pat turi būti proporcingi, kad kuo daugiau vaistinių galėtų teikti šias paslaugas.
Į vaistinės veiklą žvelgiama plačiau
Tinkamas kompetencijas įgijęs vaistininkas gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų lėtinėmis ligomis – tokiomis kaip bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių sistemos ligos – pacientų gydymosi rezultatus, sudaryti patogų ir farmakologiškai teisingą vaistų vartojimo planą, padėti pacientui jo laikytis.
Tai sumažintų ar padėtų išvengti nepageidaujamų reakcijų į vaistą potyrius ir, galiausiai, reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tačiau šiame procese turi dalyvauti ne tik vaistininkai, bet ir kiti sveikatos specialistai.
„Į vaistinės veiklą reikia žvelgti plačiau, ji turėtų būti suvokiama kaip lygiavertė sveikatos sistemos dalis – sveikatinimo vieta, kurioje dirba specialistas, galintis ir turintis įrankių padėti pacientui, – įsitikinusi J. Švarcaitė. – Nuolatinis vaistų kainų mažinimas sveikatos problemų neišsprendžia, būdami dėžutėse vaistai neveikia. Vaistai atneša naudą tik tada kai yra vartojami tinkamai. Didžioji dalis ES šalių vaistinių orientuojasi į paslaugas pacientams, kurios pagerina jų sveikatos rodiklius“.
Lietuvoje generinius vaistus vartojančių pacientų kiekis pasiekė ES vidurkį: „Tad atėjo metas, kai priimant įstatymus pirmiausia reiktų koncentruotis ne į vaistų kainą, o į paslaugas, kurios pagerintų šių vaistų teikiamą naudą pacientų gyvenimo kokybei“.
Galutinis naudos gavėjas – pacientas
Diskusijos Seime metu buvo nagrinėjami klausimai, susiję su vaistininkų akreditacija, kuri bus reikalinga norint teikti pacientams farmacinės rūpybos paslaugas.
Diskusijos dalyviai pritarė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko Gintauto Barcio nuomonei, kad prieš paslaugų diegimą reikėtų peržiūrėti esamą sveikatos paslaugų kompensavimo sistemą – ši sistema turėtų skatinti farmacinės rūpybos paslaugų atsiradimą ir teikimą Lietuvos vaistinėse.
„Vaistininko teikiamos paslaugos leistų pacientui pasiekti gydytojo paskirto gydymo teikiamą naudą, išvengti galimos žalos, susijusios su netinkamu vaistų vartojimu, taip pat padėtų anksti nustatyti tam tikras sveikatos problemas, tinkamai nukreipiant pacientą sveikatos sistemoje, – dėmesį atkreipė PGEU generalinė sekretorė. – Galutinis naudos gavėjas visais atvejais turi būti pacientas. Esama pakankamai įrodymų, kad farmacinės rūpybos paslaugos ženkliai prisideda prie geresnių gydymosi rezultatų ir gyvenimo kokybės.
Papildoma nauda, kurią žada farmacinės paslaugos – sutaupyti su neracionaliu vaistų vartojimu susiję biudžeto kaštai“.
