Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų
įregistravo pataisą, kuria dirbtinio apvaisinimo sąvoka keičiama
į pagalbinio apvaisinimo, taip pat nustatomą, kaip ir bet kurios
kitos ligos gydymas pagalbinis apvaisinimas būtų apibrėžiamas ne
įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
Šiuo metu Civilinis kodeksas nustato kad „dirbtinio apvaisinimo
sąlygas, būdus, tvarką reglamentuoja kiti įstatymai“.
Parlamentarai siūlo nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo sąlygas,
būdus ir tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pataisą inicijuojantis socialdemokratas Juras Požela sako, jog
Seime nesusitariant dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo tokios
Civilinio kodekso pataisos leistų nevaisingoms šeimoms bandant
susilaukti vaiko pasinaudoti valstybės parama.
Kol nėra Pagalbinio įstatymo projekto, šių procedūrų negali
finansuoti Valstybinės ligonių kasos, o Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžete kitiems metams pagalbinio apvaisinimo
procedūros apmokėti numatyta 868 tūkst. 860 eurų. Kaip teigiama
pataisos aiškinamajame rašte, nurodytos pinigų sumos turėtų
užtekti 350–370 porų kompensuoti medikamentus ir pačią
procedūrą.
„50 tūkstančių nevaisingų porų, negalinčių sau leisti
pagalbinio apvaisinimo procedūros vis dar laukia savo šanso tik
todėl, kad Seime svarstant 300 lapų apimties išvadas vyksta
nuolatiniai ginčai ir nesutarimai, kai tereikia pakeisti vieną
kodekso straipsnį“, – Sveikatos reikalų komiteto narys J.Požela
cituojamas jo biuro išplatintame pranešime.
Dėl pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo parlamente
diskutuojama jau nebe pirma kadencija, bet įstatymas vis nepriimamas.
Šiuo metu projektas svarstomas Seimo komitetuose.
Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų
šaldymą. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu
būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą, jie remiasi nuostata,
kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos. Kita pusė
argumentuoja, kad leidus embrionų šaldymą labiau saugoma moters
sveikata, nes sumažėja pakartotinio hormoninio stimuliavimo
būtinybė, didesnė tikimybė, jog procedūra baigsis sėkmingu
nėštumu.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio
apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.