Viskas prasidėjo visai nekaltai. Renatos pirmasis nėštumas nebuvo sunkus, ji jautėsi gerai. Nebuvo nė menkiausio ženklo, jog gimdant gali prasidėti komplikacijos.
Į ligoninę Alytuje ji atvyko rugsėjo pabaigoje – kaip ir buvo numatyta. Moteris jautė, kad tuojau gimdys, jai nubėgo vandenys. Tačiau nuo šios akimirkos prasidėjo problemos.
Prireikė cezario pjūvio
„Vandenys nubėgo visai be jokio skausmo, gydytojai sakė, kad tai pirmoji gimdymo komplikacija“, – pasakojo Renata.
Jos gimdymas truko daugiau nei parą, gimdos kaklelis atsiverti neskubėjo, o galiausiai taip ištino, jog natūraliai gimdyti nebeliko jokių galimybių. Nepadėjo net gimdymą skatinantys vaistai.
„Gimdos kaklelis šiek tiek atsivėrė praėjus 15 valandų nuo vandenų nutekėjimo, bet galiausiai baisiai išbrinko. Gydytojai mane nuolat stebėjo. Tačiau jaučiausi vis prasčiau, nutirpo visa dešinė pusė, buvau išvargusi“, – prisiminė Renata.
Medikai nusprendė – reikia cezario pjūvio, kitokios išeities nėra. Buvo vakaras, akušeris-ginekologas Eugenijus Tiškus jau buvo išvykęs namo. Tačiau jam teko grįžti.
„Gydytoją išsikvietė iš namų ir jis atliko man cezario pjūvį. Tik vėliau sužinojau, kad medikai jau kalbėjo su mano artimaisiais ir sakė, kad jei būtume laukę dar porą valandų, būtų tekę pasirinkti – arba aš, arba vaikelis. Apie šį pokalbį sužinojau tik praėjus pusmečiui“, – sakė Renata.
Pasekmės galėjo būti tragiškos
Po savaitės Renata sužinojo, kas iš tiesų nutiko. Tą kartą ji nuvažiavo išimti siūlų po pjūvio. Gydytojas pripažino, kad pavojus buvo kilęs tiek jos, tiek ir vaikelio gyvybei.
„Buvo vienas žingsnis tarp gyvybės ir mirties. Laimei, medikai greitai sureagavo. Priėmę sprendimą, kad reikia operuoti, tuoj pat nuvežė mane į operacinę ir po keliolikos minučių jau turėjau mergytę“, – sakė Renata.
Tiesa, moteris galimybę palaikyti ją ant rankų gavo ne iš karto. Tačiau vos pabudusi iš karto paklausė: „Ar vaikelis sveikas ir gyvas?“
Slaugytojos ją greitai nuramino ir dar pajuokavo: „10 balų iš 10“. Gydytojai patarė nekalbėti, neeikvoti jėgų, ramino, jog viskas jau praeityje, dabar tereikia džiaugtis mažyle.
„Tą akimirką visko buvo. Vyras, jo tėveliai stovėjo šalia ir braukė ašarą. Mano tėveliai, deja, negalėjo būti šalia, nes sirgo“, – pasakojo Renata.
Paaiškėjo, jog aplink vaikelio kakliuką buvo apsivyniojusi virkštelė, tad įprastu būdu Renata tiesiog nebūtų pagimdžiusi arba pasekmės būtų buvusios tragiškos.
Bijojo antro gimdymo
Renata sakė po to bijojusi antrojo nėštumo ir niekaip negalėjusi jam pasiryžti, tačiau mylintis vyras, kuris visuomet buvo šalia ir per pirmąjį gimdymą, nuramino. Pora pasiryžo susilaukti dar vieno vaikelio. Nėštumas buvo ne iš lengvųjų, Renatą nuolatos pykino, šokinėjo kraujospūdis, todėl buvo nuspręsta nusiųsti ją į konsultaciją Kauno klinikose. Ten jai liepta likti ilgesniam laikui. Renata prisiminė, jog verkdama išėjo iš gydytojo kabineto, nes norėjo grįžti į Alytų.
„Būdama trisdešimties metų moteris verkiau kaip maža mergaitė ir kartojau, kad noriu gimdyti Alytuje“, – dabar su šypsena prisiminė Renata.
Vis dėlto jai teko pasilikti Kaune. Čia ji tikina vėlgi sulaukusi geriausios priežiūros, todėl medikams žeria vien komplimentus: „Nuomonių yra įvairių, vieni lieka patenkinti, kiti galbūt ne. Tačiau aš esu labai patenkinta tiek Alytaus, tiek Kauno medikais, jie labai geri specialistai.“
Antrasis gimdymas Renatai buvo sėkmingesnis, praėjo be jokių komplikacijų. „Be abejo, skaudėjo, bet gydytoja sakė, kad esu stipri ir iškentėsiu, cezario pjūvio daryti nebuvo reikalo“, – sakė Renata.
Jauna šeima kol kas dar nedrąsiai kalba apie tai, ar ateityje planuos šeimos pagausėjimą, tačiau didelė tikimybė, kad po kiek laiko jų namuose gali krykštauti dar vienas mažylis. „Šiuo metu darbo su dviem vaikas netrūksta. Vyresnioji tokia aktyvi, lanko būrelius, viskuo domisi, labai gabi. Tačiau vyras sako, jog labai norėtų berniuko. Dar jauni esame, turime laiko“, – šypsodamasi prisipažino Renata.
