Ministras, be kita ko, mano, kad jam pavyks greitai sutvarkyti elektroninio recepto sistemą, sumažinti eiles sveikatos įstaigose. J.Požela, be to, žada aiškiai reglamentuoti translyčių asmenų gydymo tvarką.
„Kompensuojamų vaistų sąraše jau keli dešimtmečiai yra vaistų, kurie nėra peržiūrimi. Peržiūrėjus šį sąrašą, jau galima pakankamai padaryti sprendimų dėl vaistų kainų mažėjimo. Tikrai manau, kad viešumas yra labai geras būdas reguliuoti kainas, taip kad lyginsime vaistų kainas kaimyninėse šalyse, tą viešai rodysime – buvo žurnalistinių tyrimų padaryta, manau, kad jie irgi prisidės prie tokių konkrečių veiksmų, kurie duos konkrečių rezultatų“, – interviu LRT radijui šeštadienį sakė J.Požela.
Seimo Sveikatos reikalų komitetui prašant Valstybės kontrolės išsiaškinti, kodėl tinkamai neveikia elektroninė sveikatos sistema, J.Požela žada dar iki šių metų pabaigos, kai baigsis šios Vyriausybės kadencija, padaryti postūmį, o elektroninio recepto sistemą sutvarkyti kur kas greičiau.
„Tai labai sudėtinga sistema, ji kainavo beveik 30 mln. eurų, didžiulis projektas, jį įdiegė ne ministrė Šalaševičiūtė (neseniai atsistatydinusi ministrė Rimantė Šalaševičiūtė – BNS), ji buvo pradėta diegti kur kas anksčiau, tai ne vienerius metus trunkantis procesas. Ligoninių medikai ir pacientai labai aiškiai identifikuoja problemas, kur ji neveikia – manau, pradėsime nuo to – išspręsime šiuos dalykus, kur įmanoma, ir esu tikras, kad pamatysime postūmį. Dėl to paties elektroninio recepto – dėl ko jis neveikai, dėl to, kad kai atsisėdi pats prie kompiuterio ir paprašai mediko išrašyti receptą, tu pamatai, kad ten pridėta nereikalingų funkcijų ir klausimų, ir tai gydytojui užtrunka 20 minučių – 5 minutėm ilgiau nei jis turi skirti paciento konsultacijai. Akivaizdu, kad vien dėl to sistema neveikia. Pakeitus kelis ministro įsakymus, padarius nedidelius pakeitimus, mes turėsime iš esmės visiškai kitokį rezultatą. Mes tai padarysime žymiai greičiau nei per 7 mėnesius“, – kalbėjo paskirtasis sveikatos apsaugos ministras.
Paklaustas, ką galvoja apie translyčių asmenų gydymo tvarką ir kaip žada ją keisti, J.Požela žadėjo spręsti problemą, nepaisant dalies visuomenės nepalankaus požiūrio į tai.
„Mes turime tai išspręsti – tai yra ir žmogaus teisių klausimas, mes turime nebijoti padaryti tokius sprendimus, kurie yra reikalingi, esame ir Europos Bendrijos nariai – turime gerbti visus žmones, ir visi žmonės turi gauti vienodas galimybes gydytis, vienodas teises į sveikatos apsaugą ir jeigu reikalingos tokios paslaugos visuomenės grupei, jie turi tai gauti. (...) Kokiu būdu tai bus padaryta, yra teisininkų diskusijų klausimas – vienas variantų yra keičiant Civilinį kodeksą, kitas variantas yra inicijuojant konkretų įstatymo pakeitimą, dar kiti variantai – galbūt užtektų teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymų“, – kalbėjo J.Požela.
Translyčių asmenų įstatymo projektas parengtas daugiau nei prieš pusmetį, tačiau Seime nėra politinės valios priimti lyties keitimo sąlygas numatantį įstatymą. Teisingumo ministerija pernai derino Civilinio kodekso pataisų projektą, kuris atvertų teisinį kelią atlikti lyties keitimo operacijas.
Lietuvai nepriimant įstatymo jau 15 metų, Europos Žmogaus Teisių Teisme ji pralaimėjo bylą, o Europos Tarybos Ministrų Komitetas vykdo sustiprintą Lietuvos priežiūrą.
Komentuodamas klausimą apie eiles gydymo įstaigose ir kaip ketina spręsti problemą, paskirtasis sveikatos apsaugos ministras sakė turintis idėjų, kaip tai padaryti.
„Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai, kuriuos prezidentė inicijavo, labai aiškiai reglamentuoja, per kiek laiko žmogus turėtų gauti paslaugas. Kitos iniciatyvos – manau, mums reikia plėsti žalių koridorių sistemą, kitaip tariant, kai yra įtarimai dėl sunkių susirgimų, tarkime žemesnio lygio ligoninėse, tai tokie pacientai nedelsiant – per 1-2 dienas – patenka į universitetines klinikas tolimesnėm konsultacijom ir gydymui. Toliau mes turime peržiūrėti visų sveikatos įstaigų tinklo efektyvumą, kad asmuo, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir gaunamų pajamų, galėtų patekti pas geriausius specialistus geriausiose klinikose“, – interviu LRT radijui sakė J.Požela.
Komentuodamas korupciją sveikatos priežiūros srityje, J.Požela aiškino matantis paradoką, kai veikiantys teisės aktai užtikrina pakankamą skaidrumą, tačiau realiai jie neveikia.
„Mes turime ir antikorupcijos planus, ir esame tarptautinių organizacijų, kovojančių prieš korupciją, nariai, taip pat medikai turi prievolę dėl deklaravimo savo privačių interesų ir panašiai, bet kai mes pamatome rezultatus, akivaizdu, kad kažkas neveikia. Tai, matyt, netgi esami teisės aktai iki galo neužtikrina to, reikėtų peržiūrėti juos, tariantis pirmiausia su medikų bendruomene, kokių mes galėtume imtis konkrečių žingsnių, kad sumažintume korupciją ir padidintume skaidrumą. Beje, noriu labai aiškiai pasakyti, kad kai sakoma, kad medikai ima kyšius – medikai tikrai nesijaučia gerai, imdami kyšius – tai žemina mediką, ir pacientus, kurie tai daro – mes tikrai turime išgyvendinti šiuos dalykus“, – kalbėjo J.Požela.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę sake, kad reikalavimai būsimam ministrui yra kompetencija, profesionalumas ir skaidrumas, nes ši sritis turi korupcinių šešėlių. Ministro postas liko laisvas, kai iš jo atsistatydino socialdemokratė R.Šalaševičiūtė, sulaukusi kritikos, kai prisipažino, kad yra davusi kyšį medikams ir buvo apklausta ikiteisminiame tyrime.
33-ejų J. Požela yra Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys.
