Ministras, be kita ko, mano, kad jam pavyks greitai
sutvarkyti elektroninio recepto sistemą, sumažinti eiles sveikatos
įstaigose. J.Požela, be to, žada aiškiai reglamentuoti
translyčių asmenų gydymo tvarką.
„Kompensuojamų vaistų sąraše jau keli dešimtmečiai yra
vaistų, kurie nėra peržiūrimi. Peržiūrėjus šį sąrašą, jau
galima pakankamai padaryti sprendimų dėl vaistų kainų mažėjimo.
Tikrai manau, kad viešumas yra labai geras būdas reguliuoti kainas,
taip kad lyginsime vaistų kainas kaimyninėse šalyse, tą viešai
rodysime – buvo žurnalistinių tyrimų padaryta, manau, kad jie irgi
prisidės prie tokių konkrečių veiksmų, kurie duos konkrečių
rezultatų“, – interviu LRT radijui šeštadienį sakė J.Požela.
Seimo Sveikatos reikalų komitetui prašant Valstybės kontrolės
išsiaškinti, kodėl tinkamai neveikia elektroninė sveikatos
sistema, J.Požela žada dar iki šių metų pabaigos, kai baigsis
šios Vyriausybės kadencija, padaryti postūmį, o elektroninio
recepto sistemą sutvarkyti kur kas greičiau.
„Tai labai sudėtinga sistema, ji kainavo beveik 30 mln. eurų,
didžiulis projektas, jį įdiegė ne ministrė Šalaševičiūtė
(neseniai atsistatydinusi ministrė Rimantė Šalaševičiūtė –
BNS), ji buvo pradėta diegti kur kas anksčiau, tai ne vienerius
metus trunkantis procesas. Ligoninių medikai ir pacientai labai
aiškiai identifikuoja problemas, kur ji neveikia – manau, pradėsime
nuo to – išspręsime šiuos dalykus, kur įmanoma, ir esu tikras, kad
pamatysime postūmį. Dėl to paties elektroninio recepto – dėl ko
jis neveikai, dėl to, kad kai atsisėdi pats prie kompiuterio ir
paprašai mediko išrašyti receptą, tu pamatai, kad ten pridėta
nereikalingų funkcijų ir klausimų, ir tai gydytojui užtrunka 20
minučių – 5 minutėm ilgiau nei jis turi skirti paciento
konsultacijai. Akivaizdu, kad vien dėl to sistema neveikia. Pakeitus
kelis ministro įsakymus, padarius nedidelius pakeitimus, mes
turėsime iš esmės visiškai kitokį rezultatą. Mes tai padarysime
žymiai greičiau nei per 7 mėnesius“, – kalbėjo paskirtasis
sveikatos apsaugos ministras.
Paklaustas, ką galvoja apie translyčių asmenų gydymo tvarką
ir kaip žada ją keisti, J.Požela žadėjo spręsti problemą,
nepaisant dalies visuomenės nepalankaus požiūrio į tai.
„Mes turime tai išspręsti – tai yra ir žmogaus teisių
klausimas, mes turime nebijoti padaryti tokius sprendimus, kurie yra
reikalingi, esame ir Europos Bendrijos nariai – turime gerbti visus
žmones, ir visi žmonės turi gauti vienodas galimybes gydytis,
vienodas teises į sveikatos apsaugą ir jeigu reikalingos tokios
paslaugos visuomenės grupei, jie turi tai gauti. (...) Kokiu būdu
tai bus padaryta, yra teisininkų diskusijų klausimas – vienas
variantų yra keičiant Civilinį kodeksą, kitas variantas yra
inicijuojant konkretų įstatymo pakeitimą, dar kiti variantai –
galbūt užtektų teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų
įsakymų“, – kalbėjo J.Požela.
Translyčių asmenų įstatymo projektas parengtas daugiau nei
prieš pusmetį, tačiau Seime nėra politinės valios priimti lyties
keitimo sąlygas numatantį įstatymą. Teisingumo ministerija pernai
derino Civilinio kodekso pataisų projektą, kuris atvertų teisinį
kelią atlikti lyties keitimo operacijas.
Lietuvai nepriimant įstatymo jau 15 metų, Europos Žmogaus
Teisių Teisme ji pralaimėjo bylą, o Europos Tarybos Ministrų
Komitetas vykdo sustiprintą Lietuvos priežiūrą.
Komentuodamas klausimą apie eiles gydymo įstaigose ir kaip
ketina spręsti problemą, paskirtasis sveikatos apsaugos ministras
sakė turintis idėjų, kaip tai padaryti.
„Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai, kuriuos
prezidentė inicijavo, labai aiškiai reglamentuoja, per kiek laiko
žmogus turėtų gauti paslaugas. Kitos iniciatyvos – manau, mums
reikia plėsti žalių koridorių sistemą, kitaip tariant, kai yra
įtarimai dėl sunkių susirgimų, tarkime žemesnio lygio
ligoninėse, tai tokie pacientai nedelsiant – per 1-2 dienas – patenka
į universitetines klinikas tolimesnėm konsultacijom ir gydymui.
Toliau mes turime peržiūrėti visų sveikatos įstaigų tinklo
efektyvumą, kad asmuo, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir
gaunamų pajamų, galėtų patekti pas geriausius specialistus
geriausiose klinikose“, – interviu LRT radijui sakė J.Požela.
Komentuodamas korupciją sveikatos priežiūros srityje, J.Požela
aiškino matantis paradoką, kai veikiantys teisės aktai užtikrina
pakankamą skaidrumą, tačiau realiai jie neveikia.
„Mes turime ir antikorupcijos planus, ir esame tarptautinių
organizacijų, kovojančių prieš korupciją, nariai, taip pat
medikai turi prievolę dėl deklaravimo savo privačių interesų ir
panašiai, bet kai mes pamatome rezultatus, akivaizdu, kad kažkas
neveikia. Tai, matyt, netgi esami teisės aktai iki galo neužtikrina
to, reikėtų peržiūrėti juos, tariantis pirmiausia su medikų
bendruomene, kokių mes galėtume imtis konkrečių žingsnių, kad
sumažintume korupciją ir padidintume skaidrumą. Beje, noriu labai
aiškiai pasakyti, kad kai sakoma, kad medikai ima kyšius – medikai
tikrai nesijaučia gerai, imdami kyšius – tai žemina mediką, ir
pacientus, kurie tai daro – mes tikrai turime išgyvendinti šiuos
dalykus“, – kalbėjo J.Požela.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę sake, kad
reikalavimai būsimam ministrui yra kompetencija, profesionalumas ir
skaidrumas, nes ši sritis turi korupcinių šešėlių. Ministro
postas liko laisvas, kai iš jo atsistatydino socialdemokratė
R.Šalaševičiūtė, sulaukusi kritikos, kai prisipažino, kad yra
davusi kyšį medikams ir buvo apklausta ikiteisminiame tyrime.
33-ejų J. Požela yra Socialdemokratų partijos vicepirmininkas,
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys.