Nepaisant gerėjančios medicininės priežiūros, tobulesnių maisto ir geriamo vandens ruošimo technologijų, pastarąjį dešimtmetį sergamumas užkrečiamomis ligomis nemažėja. Dažnai gąsdina virusų sukeliamos ligos, tokios kaip AIDS, gripas, erkinis encefalitas. Greta virusinių susirgimų, nuolat jaučiama ir patogeninių bakterijų sukeliamų sunkių infekcijų grėsmė.
Pasaulinėje antibakterinio atsparumo apžvalgoje teigiama, kad medicina atsidūrė tamsiuosiuose amžiuose ir jei dabar nebus imtasi priemonių, reikalaujančių milijardų dolerių vertės investicijų plano, netrukus dėl to teks paaukoti daug gyvybių.
Apie antibiotikų vartojimo ne pagal paskirtį žalą visuomenė turi būti šviečiama intensyviau.
Kova su infekcijomis, kurios yra atsparios vaistams ataskaitoje buvo apibūdinta tokia pat pavojinga kaip terorizmas. Tai – biologinis terorizmas.
Problema ta, kad mokslininkai nesukuria pakankamai naujų antibiotikų, o visuomenė eikvoja tuos, kuriuos turi.
Kadangi nuo antimikrobinio atsparumo apžvalga pradėta 2014 metų viduryje, jau dabar skaičiuojama, kad nuo bakterijoms atsparių infekcijų mirė daugiau nei milijonas žmonių.
Paskaičiuota, kad JAV 1998 metais dėl antibiotikams atsparių bakterijų sukeliamų ligų buvo prarasta daugiau gyvybių nei per visą Vietnamo karą.
Atrasta net vadinamųjų super bakterijų, kurios yra atsparios naujausios kartos antibiotikams, o tai – rimtas perspėjimas pasauliui.
Sveikatos peržiūros situacija tik blogės: iki 2050 m. kasmet nuo atsparių gydymui infekcijų mirs 10 milijonų žmonių. Tai pareikalaus milžinišikų išlaidų kovai su problema.
Bakterijos tampa atspariomis antibiotikams dėl trijų pagrindinių mechanizmų, susijusių su minimaliais pokyčiais jų fiziologijoje. Pirmiausia, bakterijos gali turėti fermentus, ardančius, modifikuojančius ar kitaip inaktyvuojančius antibiotikus. Taip pat jos gali sumažinti antibiotikų kaupimosi ląstelėje efektyvumą bei pakeisti ir viduląstelinius antibiotikų taikinius.
Dažnai bakterijos būna atsparios bent keliems skirtingų klasių antibiotikams, ir toks dauginis atsparumas taip pat užtikrinamas keliais skirtingais mechanizmais.
Ataskaitoje rekomenduojama: Skubiai imtis masinės pasaulinės informavimo kampanijos, nes dauguma žmonių vis dar nežino apie tokią riziką.
Turi būti sukurtas 2 mlrd. vertės Pasaulinis inovacijų fondas ankstyvos stadijos tyrimams.
Būtina visiems užtikrinti geresnį prieinamumą prie švaraus vandens, švarą ligoninėse, siekiant užkirsti kelią infekcijų plitimui.
Sumažinti nereikalingą perteklinė antibiotikų naudojimą žemės ūkyje.
Kaip įmanoma labiau mažinti atsparumo balterijoms plitimą.
Farmacijos įmonėms pasiūlyti po milijardą dolerių už kiekvieną sukurtą naują antibiotiką.
Sutelkti finansinės priemones, siekiant užkirsti antibiotikų skyrimą, kuomet jie nėra veiksmingi.
Finansuoti vakcinų ir alternatyvų gydymo būdų skatinimą.
Payzdžiui, bakteriofagai (fagai) – bakterijas infekuojantys virusai – yra alternatyva tradiciniams antibiotikams. Bakterijų virusai atrankiai atpažįsta ir, į ląstelių citoplazmą įterpdami savo genetinę medžiagą, infekuoja bakterijas. Pasidauginę bakteriofagai susprogdina infekuotas ląsteles, pasklinda aplinkoje ir vėl infekuoja jautrias ląsteles.
Šiuo metu naujų antibakterinių junginių ieškoma nusitaikius į aminoacil-tRNR sintazes, polipeptiddeformilazes, bakterijų riebalų rūgščių biosintezės fermentus. Tuo pačiu metu taikomasi ir į bakterijų virulentiškumo faktorius.
Būtina labai rimtai susirūpinti naujų antibakterinių priemonių paieška bei senųjų tobulinimų, jei nenorime atsidurti poantibiotikinėje eroje.
