Tokie skaičiai buvo gauti ekstrapoliuojant mirties nuo vėžio
atvejų padaugėjimą, nedarbo padidėjimą ir išlaidų sveikatos
apsaugai sumažėjimą.
„Mes apskaičiavome, kad ekonominė krizė buvo susieta su
daugiau kaip 260 tūkst. papildomų mirties nuo vėžio atvejų vien
OECD (34 šalis vienijančioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijoje), nuo 2008 iki 2010 metų“, – AFP sakė studijos
autorius Mahibenas Maruthappu (Mahibenas Marutapus) iš Londono
imperijos koledžo.
„Tai rodytų, kad tuo laikotarpiu galėjo būti gerokai daugiau
kaip 500 tūkst. papildomų mirties nuo vėžio atvejų visame
pasaulyje“, – pridūrė jis.
Vien Europos Sąjungoje (ES) apskaičiuotas skaičius yra 160
tūkst. papildomų mirties atvejų, kurių kitomis sąlygomis nebūtų
buvę.
Jungtinėms Valstijoms šis skaičius yra 18 tūkst., o
Prancūzijai – 1 500. Ispanijai ir Didžiajai Britanijai, kur
sveikatos apsauga yra visuotinė, papildomų mirčių skaičių nebuvo
nustatyta.
Studijos išvados buvo paskelbtos medicinos žurnale „The
Lancet“.
„Vėžys yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje,
tad gyvybiškai svarbu suprasti, kaip ekonominės permainos veikia
vėžiu sergančių žmonių išgyvenimą“, – sakė M.Maruthappu.
2012 metais nuo vėžio mirė maždaug 8,2 mln. žmonių.
„Mes nustatėme, kad padidėjęs nedarbas buvo susijęs su
padidėjusiu mirtingumu nuo vėžio, bet visuotinė sveikatos apsauga
apsaugojo nuo tokio poveikio, – pažymėjo M.Maruthappu. – Tai
ypač pasakytina dėl gydomų vėžio formų, tarp jų – krūties,
prostatos ir storosios žarnos vėžio.“
Tyrėjai pasinaudojo Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir
Pasaulio banko statistiniais duomenimis apie daugiau kaip 70
valstybių, kuriose gyvena daugiau kaip 2 mlrd. žmonių. Jie
analizavo tendencijas per 20 metų laikotarpį, nuo 1990 iki 2010
metų.
Buvo nustatyta, kad su kiekvienu nedarbo padidėjimo procentu yra
susiję 0,37 papildomos mirties nuo vėžio atvejo 100-ui tūkst.
žmonių.
Kiekvienas išlaidų sveikatos apsaugai sumažinimo procentas yra
susijęs su 0,0053 papildomos mirties nuo vėžio atvejo 100-ui
tūkst. žmonių.
Tuomet, remiantis šiais duomenimis, ekstrapoliavimo būdu buvo
gautas papildomų mirties atvejų 2008-2010 metais skaičius.
„Šalyse be visuotinės sveikatos priežiūros prieiga prie jos
dažnai gali būti užtikrinama per užimtumo paketą“, – sakė
studijos bendraautoris Rifatas Atunas iš Harvardo universiteto.
„Darbo neturintiems pacientams diagnozė gali būti nustatoma
vėlai, jie (gali) gauti prastą ar pavėluotą gydymą“, –
pridūrė jis.