Šie teigiami rezultatai paskatino atlikti tolimesnius tyrinėjimus. Pasak mokslininkų, šiuo metu medicinoje yra jungiami įvairūs tyrimų būdai, siekiant atrasti tinkamą gydymą.
Tai labai svarbu, kadangi net paties aštriausio proto žmogus negali pastebėti kiekvieno skirtumo tarp sveikos ir vėžinės ląstelės. Dėl to JAV biotechnologijų kompanija „Berg“ sukėlė visus mokslininkų turimus duomenis apie ląsteles, jų sandarą į superkompiuterį.
Jų tikslas – leisti dirbtiniam intelektui atrasti pažeistas ląsteles ir grąžinti jas į įprastą, sveiką būseną. Tai davė pradžią naujų vaistų bandymui, kol kas pavadintų BPM31510. Jie turėtų atstatyti Warburgo efektą. Šio proceso metu vėžinės ląstelės ima energiją gamintis pačios, pasitelkdamos cukraus fermentaciją.
Duomenys buvo renkami tiriant 85 pacientų reakciją į vaistą. Nors buvo ieškoma tik šalutinių poveikių ir bandomas išsiaiškinti preparato nuodingumas organizmui, vieno paciento auglys susitraukė net 25 proc.
Vienas iš „Berg“ įkūrėjų, gydytojas Nivenas Narainas teigė, kad nors vaistas dar tik pradėtas tirti, superkompiuterizacija – kovos su vėžiu ateitis.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Manau, esame sparčiai besivystančiame laikotarpyje, kuriame biologija ir technologija žengia koja kojon. Manau, kad dirbtinio intelekto įtraukimas padės geriau suprasti šią ligą.
Tai taip pat leis nuodugniau ją tirti, priimti geresnius sprendimus kuriant naujus vaistus ir juos skiriant pacientams. Tokiu būdu tikimės padidinti ligą įveikiančių žmonių skaičių“, – teigė medikas.
Gauti tyrimo rezultatai šiuo metu yra perkeliami atgal į dirbtinį intelektą. Tokiu būdu tikimasi dar didesnės sėkmės ateityje. „Berg“ tyrėjų komandos manymu, daugiausia energijos reikalaujantis vėžys turėtų būti labiausiai paveikiamas šio naujo gydymo.
Dėl šios priežasties medikai nori pradėti studiją, į kurią būtų įtraukti vėlyvesnės stadijos kasos vėžiu sergantys pacientai.
Vėžio tyrinėjimo centro Jungtinėje Karalystėje atstovas, gydytojas Alanas Worsley yra įsitikinęs, kad tik dabar pradedame atrasti technologijų privalumus kovojant su šia liga.
„Vis dar nėra iki galo išsiaiškinta, kaip vėžinės ląstelės pasisavina augimui reikalingą energiją ir kuo tai skiriasi nuo sveikų ląstelių. Kol kas reikės palaukti daugiau rezultatų, įrodančių, kad įvykdytas tyrimas buvo iš tiesų sėkmingas. Vis dėlto, tai didelis žingsnis į priekį.
Tik laiko klausimas, kada dirbtinis intelektas padės nustatyti kiekvieno asmens augliuose vykstančius subjektyvius genetinius pokyčius. Tai nustačius jam bus galima skirti individualizuotą vėžio gydymą ir tai bus dirbtinio intelekto užduotis“, – sparčiai tobulėjančias technologijas komentavo medikas.