Iš projekto išbraukta pradiniame jo variante buvusi nuostata,
kad „embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus
perkelta į moters gimdą“.
Už tai, kad šios nuostatos neliktų,
balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 19 parlamentarų.
Už išbraukimą vieningai balsavo socialdemokratai ir liberalai,
prieš buvo ir susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų
akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, didesnė dalis
konservatorių ir „tvarkiečių“, Darbo partijos frakcijos balsai
pasiskirstė abejose pusėse.
Seimui apsvarsčius įstatymą, toliau dar kartą turės būti
balsuojama dėl jo priėmimo. Priėmus įstatymą vaikų susilaukti
negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo
brangioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne
vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni
politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia
embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo
momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų
tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs
pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo
narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui,
kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto
balsuodamas sprendžia visas Seimas.
Jau anskčiau balsuodamas dėl pirmųjų įstatymo straipsnių
Seima sirgi rinkosi liberalųjį variantą – tam tikrais atvejais
leidžiama lytinių ląstelių donorystė, taip pat dirbtinio
apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės
ligos perdavimo vaikui.
Parlamentarai kartu apsisprendė neįrašyti įstatyme
viršutinės ribos, iki kurios gali būti taikoma pagalbinio
apvaisinimo procedūra – pirminiame įstatymo variante buvo
įrašyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas ne
vyresnei kaip 45-erių metų moteriai.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia
tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio
apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra,
skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti
negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą
reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to
yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą
įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje
teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis
ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo
standartų.