Nutrauktų panevėžietės pirštų medikai nė nebandė siūti

Atsakymo į šį klausimą ėmėsi ieškoti ne tik ligoninės vidaus medicinos audito specialistai, bet ir policijos pareigūnai.

Prieš kelias dienas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl gydytojo pareigų neatlikimo. Tyrimą atlieka Panevėžio VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba.

„Suprantu, kad savo į šiukšlių dėžę išmestų pirštų nebesusigrąžinsiu. Bet noriu, kad būtų įvertintas Priėmimo skyriaus gydytojo traumatologo darbas. Gal jam tai bus pamoka, gal jis atidžiau atliks savo pareigas dirbdamas su kitais pacientais“, – sakė panevėžietė Dalia Zuozienė.

Moteris, būdama vienos Panevėžio maisto gamybos įmonės pusgaminių ruošėja, pavasarį darbe patyrė skaudžią traumą. Jai bulvių masės maišytuvo sraigtas kirto per kairės rankos pirštus. Po smūgio D.Zuozienė neteko bevardžio ir mažylio pirštų. Mažylio dalis amputuota iki pirmojo, o bevardžio – iki antrojo sąnario.

Panevėžietė tiki, kad pirštus buvo galima prisiūti. Mat lygiu pjūviu ampuotus ir nesumaitotus galus mašinos sraigtas nusviedė ant grindų. Pirštų galiukai buvo surinkti, pagal visus medikų nurodymus supakuoti ir atgabenti į ligoninę.

Moteris pasakojo, kad iš karto po nelaimės greitosios pagalbos brigada prisistatė labai greitai ir dirbo profesionaliai. Vieni tvarstė ranką, kiti statė lašelinę. Kol medikai dirbo, D.Zuozienės bendradarbės telefonu klausėsi Bendrosios pagalbos skyriaus specialistų instrukcijų, kaip supakuoti nutrauktas pirštų dalis. Jos buvo sudėtos į plastikinį maišelį ir vežant padėtos šalia maišelio su šaldyta produkcija.

Važiuojant į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu medikai per raciją susisiekė su Priėmimo skyriaus darbuotojais. Pastarieji buvo informuoti, kad atvežama ligonė, kuriai yra nukirsti pirštai.

„Jūsų lauks medikų brigada, būsite siunčiama į Santariškes pas mikrochirurgus“, – kalbėjo greitosios pagalbos medikai.

Tačiau Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriuje D.Zuozienės nelaukė jokia medikų brigada. Atvirkščiai, traumuotai moteriai pačiai teko palaukti, kol jos apžiūrėti ateis Priėmimo skyriuje dirbantis traumatologas.

D.Zuozienė pasakojo, kad gydytojas ją nusiuntė į rentgeno kabinetą padaryti traumuoto delno nuotraukos. Tuo metu į ligoninę atskubėjo jos dukra Justina Zaborskienė. Gydytojas jai paaiškino, kad pirštai nebus siuvami, tiesiog operacinėje bus sutvarkytos žaizdos ir suformuos bigės.

„Jeigu pirštai būtų nutraukti iki delno, tuomet siūtume“, – paaiškino savo sprendimą traumatologas. „Tuo metu nei man, nei dukrai nekilo mintis pareikalauti siuntimo į Vilnių pas mikrochirurgus. Juk pasitiki gydytoju. Nes pas jį važiuoji pagalbos, o ne ginčytis ir įrodinėti.

Gal ir nebūtų pavykę prisiūti. Bet tada būčiau žinojusi, kad gydytojai padarė viską, kad būtų išsaugoti pirštai. O dabar galvoju, jeigu vietoj manęs būtų buvusi to gydytojo motina, ar jis tą patį ir jai būtų pasakęs? Ar tokį pat sprendimą būtų priėmęs?“ – svarsto D.Zuozienė.

Jos dukra J.Zaborskienė pripažino gavusi skaudžią pamoką. „Po šio įvykio šeimoje sutarėme, kad išgirdę bet kokią gydytojo diagnozę ar sprendimą neskubėsime jam paklusti. Stengsimės tartis su kitais šeimos nariais, išklausyti ir kitų specialistų nuomonę“, – kalbėjo moteris.

Po traumos praėjus dviem valandoms, D.Zuozienė grįžo į namus. „Kai ligoninėje man baigė lašėti vaistų lašelinė, išgirdau seselės klausimą, kur jai dėti tuos nukirstus pirštų galiukus. Pasakiau, kad išmestų. Mačiau, kaip maišelis su mano piršteliais nuo stalo atsidūrė šiukšliadėžėje“, – su kartėliu prisiminė moteris. D.Zuozienė neteko dviejų kairės rankos pirštų.

Vieno iš jų bigė liko visai nevaldoma. Jos moteris negali net prilenkti prie delno. „Esu iš prigimties kairiarankė. Dėl sovietinių pedagogikos metodų išmokau dešine ranka rašyti, valgyti. Tačiau man labai svarbi yra kairė ranka  –ja aš uogauju, raviu daržą, dirbu daug kitų darbų. Tačiau dabar nežinau, kiek ja galėsiu dirbti“, – svarstė panevėžietė.

D.Zuozienė net praėjus dviem mėnesiams po nelaimės nepajėgia atsigauti. Pasakodama apie patirtą skausmą ir baimę ji braukia ašaras. Moteris iki šiol turi gerti raminamuosius vaistus.

„Didžiausi mano guodėjai yra anūkai. Vienas anūkėlis patikino, kad mano pirštukai tikrai ataugs. Paguodė, kad jo draugui iškritęs dantukas tai ataugo. O žentas irgi stengiasi palaikyti nuotaiką, juokauja, kad nuo šiol pigiau kainuos manikiūras“, – vėl šypsosi D.Zuozienė.

Moteris sako išmoksianti gyventi ir be pirštų. Ji nusiteikusi grįžti į savo darbą, kur yra laukiama. Tačiau būtinai sieks iki galo išsiaiškinti, ar ligoninės Priėmimo skyriaus gydytojas priėmė profesionalų sprendimą, ar tikrai nepadarė skaudžios klaidos.

Šiuo metu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atliekamas vidaus medicinos auditas. Jo rezultatai turi paaiškėti kitą savaitę.