Dažnai vaistininkui užduodamas klausimas kyla būnant ne vaistinėje, o kasdienėje aplinkoje. Taip sakė „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė.
„Esame partneriai sveikatos ir grožio klausimais ir siekiame padėti klientams ne tik tada, kai jie rimtai suserga, bet ir kai pasijunta blogiau. Todėl savo patarimais norime padėti ir klientams, užsukusiems į vaistinę, ir esantiems namuose, darbe ar tiesiog bendraujantiems su draugais.
Nuo šiol stengsimės į klausimus atsakyti visais klientams patogiais būdais – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Eurovaistinė“, televizijoje ir mūsų leidiniuose“, – pasakoja įmonės vadovė I.Damulienė.
Šį rudenį tokių klausimų netrūksta, nes peršalimo ligų sezonas Lietuvoje prasidėjo neįprastai anksti.
Dėl ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų blogai jaučiasi tiek vaikai, tiek vyresnio amžiaus žmonės, kurių nusilpęs imunitetas.
Pasitaiko vis daugiau atvejų, kai peršalimą sukeliantys virusai užpuola ne vieną šeimos narį. „Eurovaistinės“ duomenimis, šiemet rugsėjį vaistai nuo peršalimo buvo perkami beveik penktadaliu dažniau nei pernai.
Kol negalavimai nėra dideli, žmonės kur kas dažniau ieško pagalbos vaistinėje, jie neskuba registruotis pas šeimos gydytoją, nes nenori gaišti laiko ir laukti kartu su kitais pacientais prie gydytojo kabineto durų.
Sloga, gerklės peršulys, kosulys – tai dažniausi negalavimai, dėl kurių į „Eurovaistinės“ specialistę Valdą Pulauskienę neretai kreipiasi jauni žmonės ar po atostogų grįžę asmenys, kurių organizmas dar nespėjo prisitaikyti prie atvėsusių orų.
„Jaunimas vis dar nenori atsisveikinti su vasara ir šilčiau rengtis. Jauni žmonės mėgsta daug bendrauti, turi daug draugų, todėl lengvai perduoda vieni kitiems infekcinių ligų sukėlėjus virusus“, – pasakojo V.Pulauskienė.
Didžiausias klientų antplūdis Vilniaus vaistinėse būna vakare, nes rytais čia pasirodo nebent tie, kurie labai blogai jaučiasi ir, nusipirkę lašų, tablečių ar miltelių, keliauja tiesiai į lovą.
Vidurdienį darbe blogai pasijutę žmonės jau planuoja savo maršrutą taip, kad pakeliui į namus būtų vaistinė.
Jei persišaldęs žmogus nesiskundžia kaulų laužymu ir pakilusia temperatūra, vaistininkė V.Pulauskienė siūlo gerti vaistažolių arbatos, išbandyti liaudies medicinos metodus.
Nors vaistinėje neretai nusidriekia eilė, specialistė neskuba, ji stengiasi prakalbinti prastai besijaučiantį žmogų ir kuo daugiau sužinoti apie jo būklę.
Koks kosulys, kaip dažnai vargina, ar skrepliuoja – daug įvairių dalykų teiraujasi V.Pulauskienė, stengdamasi padėti.
Ji visada primena pirkėjams – jei negalavimai sunkėja, jei per savaitę savijauta nepagerėja, o karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.
Vyresnio amžiaus žmonės neretai tampa V. Pulauskienės nuolatiniais klientais, ypač tie, kurie jaučiasi vieniši ir neturi su kuo pasikalbėti.
Jie neretai užsuka į vaistinę pasimatuoti kraujospūdžio, nes kartais ima abejoti, ar namuose esantis aparatas nesugedo.
Sutikę gatvėje ar parduotuvėje savo vaistininkę jie mielai sveikinasi ir žada vėl apsilankyti.
Vaistinėje, kurioje dirba V.Pulauskienė, ypač noriai lankosi aplinkiniai gyventojai ir netoliese įsikūrusių įstaigų darbuotojai. Tokių nuolatinių klientų vaistininkė jau suskaičiavo daugiau nei šimtą.
Daugelį jų moteris atpažįsta iš veido, nes pasitaiko atvejų, kai tą pačią dieną žmogus apsilanko vaistinėje kelissyk, o vaistininkas tampa labai svarbus, kone šeimos nariu.
Kokių vaistų įsigyti, žmonės klausia V.Pulauskienės ir prieš atostogas, tolimas keliones. Jie neretai įsideda į kelionės lagaminą tvarsčių, vaistų nuo skausmo, peršalimo, virškinimo sutrikimų.
Neretai pasitaiko ir labai smulkmeniškų žmonių, kurie siekia viską žinoti apie vaistus, bet nenori vargintis ir skaityti vaistų informacinio lapelio. Tokiems žmonės taip pat turi kas nors padėti.
V.Pulauskienė tikino, kad iniciatyva „Klausk vaistininko“ – geras dalykas, nors bendraujant su klientais reikia apsišarvuoti kantrybe.
Juk vaistinės specialistai negali atlikti tyrimų, nustatyti ligos, pavyzdžiui, atsiradus bėrimų ant odos, sunku pasakyti, nuo ko jie – gali būti daug įvairių priežasčių.
Tačiau to nenori suprasti žmonės, kurie mano, kad pakaks kremo. Išgirdę, kad būtina atlikti tyrimus ir nustatyti ligos diagnozę, jie ne visada būna patenkinti. Nusivylimas gydymu taip pat dažnai būna susijęs su netinkamu vaistų vartojimu, todėl vaistininko vaidmuo yra labai svarbus.
V.Pulauskienei kartais skauda širdį, kad žmonės tiki stebuklinga tablečių galia, bet neturi kantrybės laukti rezultatų, kol bus baigtas visas gydymosi kursas.
Tokių dienų, kai padėkojęs už konsultaciją žmogus išeina iš vaistinės su šypsena, V.Pulauskienės profesinėje veikloje vis daugėja, nes ji tiki, kad gydo ne tik vaistai, bet ir geras žodis.
Pasisveikinimas, palinkėjimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jaučiasi vieniši, labai daug reiškia. Pasirinkusi vaistininkės profesiją V.Pulauskienė niekada nesigailėjo.
Išsirinkti vaistininką, kuriuo pasitiki, – ne tik suteikiantį profesionalią konsultaciją, bet ir skiriantį laiko susipažinti su asmenine sveikatos istorija. Tokį patarimą davė ir „Eurovaistinės“ specialistas Petras Vaitiekūnas.
Jis pripažino, kad žmonės vis labiau pasitiki vaistinės specialistais, bet tokia tendencija turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų.
„Noras sutaupyti laiko ir vengimas registruotis pas gydytoją nėra naujas dalykas. Ir anksčiau žmonės vildavosi, kad sugebės patys pasveikti.
Bet lazda turi du galus – kuo dažniau eisime pas vaistininką, tuo labiau tikėtina, kad laiku nebus atliktas sveikatos patikrinimas ir bus pražiūrėta kokios nors rimtos ligos pradžia“, – aiškino P.Vaitiekūnas.
Nė vienas vaistininkas negali atlikti gydytojo darbo, jis gali būti tik tarpininkas, konsultantas, kuris susirgusiam žmogui paaiškins, ką daryti ir ko nedaryti, kad nebūtų dar daugiau žalos.
Per kelis dešimtmečius praktikos P.Vaitiekūnas nekart įsitikino, kad vartodami vaistus žmonės daro įvairių klaidų. Pasitaiko atvejų, kai žmonės geria tabletes tik kelias dienas ir būna nusivylę, kad savijauta nepagerėjo, nors gydymosi kursas trunka kelis mėnesius.
Kartais žmonės skundžiasi, kad jau dvi savaites geria tuos pačius vaistus nuo peršalimo, ir nieko gera. Tačiau jie nenori eiti pas gydytoją, todėl užsuka į vaistinę nusipirkti „geresnių“ medikamentų nuo peršalimo.
Jie nesusimąsto, kad ir kituose vaistuose yra ta pati veiklioji medžiaga, todėl gresia vaistų perdozavimas.
Apie tokius pavyzdžius kalbėdamas P.Vaitiekūnas prisipažino, kad dažnai negali nutylėti ir apsimesti, kad nemato, kaip žmogus save žaloja eksperimentuodamas su vaistais.
Kartais vaistininkas atlieka dalį gydytojo darbo, nes rašydamas receptus medikas dažnai neturi tiek laiko, kad detaliai paaiškintų pacientui įvairius vaistų vartojimo aspektus.
Kadangi žmonėms būdingas tingumas, ne visi puola skaityti ir įsigytų vaistų informacinio lapelio. Todėl vaistininko pastabos gali būti labai svarbios, nes nuo to priklausys, ar paskirti vaistai buvo tinkamai vartojami, ar ne.
P.Vaitiekūnas įprato iš kelių klausimų suprasti, kokios bėdos kamuoja žmogų. Jei prastai besijaučiantis žmogus siekia tik slopinti simptomus, nėra gerai, nes ilgainiui liga gali paūmėti.
Tokiam sąrašui priklauso daug nereceptinių vaistų. Pavyzdžiui, skrandžio sulčių rūgštingumą mažinantys vaistai, medikamentai nuo nemigos, vaistai nuo skausmo – šių preparatų vartojimas yra ribotas. Jei negalavimai nepraeina po kelių dienų ar savaitės, būtina kreiptis į gydytoją.
„Jei žmogus nusiramina kelioms dienoms, mes galime įteigti jam viltį, kad jis savaime pasveiko, bet taip dažnai nebūna“, – priminė pašnekovas.
P.Vaitiekūnui būna apmaudu, kai sugaišęs daug laiko jis įsitikina, kad žmogus taip ir neišgirdo jo patarimo. Dažnai žmonės net neįtaria, kad gali pakenkti sau, susigadinti kepenis, nes ta pati veiklioji medžiaga būna naudojama skirtingų prekės pavadinimų vaistuose.
„Esu įsitikinęs, kad žmogus turi turėti vieną gerą gydytoją. Žmogus turi turėti ir vieną gerą vaistininką, kuriuo galėtų pasikliauti, kuris apie jo bėdas žinotų ne vieną dieną, o keliasdešimt metų“, – sakė P.Vaitiekūnas.
Būna ir taip, kad žmogus net nesupranta, kas yra tikroji ligos priežastis, pavyzdžiui, visą gyvenimą būna susirūpinęs, kad reikia gydyti širdį, o galiausiai miršta nuo inkstų nepakankamumo, nes nežinojo, kad inkste buvo susidaręs piktybinis auglys.
P.Vaitiekūnas apgailestavo, kad iki šiol vaistininko profesija daug kam siejasi su vaistų pardavėjo.
Iš tikrųjų patyręs vaistininkas yra tas asmuo, kuris turi aukštojo mokslo diplomą ir daug žinių.
Per ketvirtį amžiaus, kai Lietuva tapo nepriklausoma, mažai kas pasikeitė – žmonės vis dar turi baimę vartoti vaistus, ypač tada, kai už tabletes nieko nereikia mokėti, nes tai – kompensuojamas medikamentas.
Dėl šios priežasties daugelis šeimų turi sukaupę daug vaistų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir nėra kur jų išmesti.
Todėl P.Vaitiekūnas ragino tikėti ne prekybos tinklais, ne vaistų nuolaidomis, ne tuo, kad greitai vaistai nieko nekainuos, o patyrusiu vaistininku.
Tik toks specialistas turi patirties ir žino, kas nutinka, kai žmonės nevartoja laiku jiems paskirtų medikamentų.
Vaistininkas – ne tik vaistų pardavėjas
„Eurovaistinė“ – klientų partnerė sveikatos ir grožio klausimais, siekianti padėti žmonėms ne tik rimtai susirgus, bet ir jaustis geriau kiekvieną dieną.
Vaistininkai stengsis atsakyti į klausimus klientams patogiu būdu – socialiniuose tinkluose, televizijos laidose, įvairiuose leidiniuose.
„Eurovaistinės“ darbuotojų vidinė apklausa rodo, kad nėra vaistininko, neturinčio asmeninio kliento. Turėti nuolatinių klientų yra svarbu arba labai svarbu net 96 procentų darbuotojų.
Vaistininkų teigimu, nuolatinis klientas – tai žmogus, kuris užsuka bent kartą per mėnesį, asmuo, su kuriuo pasisveikinama, jei jis sutinkamas ne vaistinėje, arba klientas, kuriam visada norisi maloniai nusišypsoti.
Trečdalis tyrimo dalyvių atsakė, kad turi daugiau nei 100 nuolatinių klientų, o dar vienas trečdalis prisipažino turintys daugiau nei 30 nuolatinių klientų.
Tyrimas atskleidė, kad vis daugiau klientai apsilanko vaistinėje ne tik dėl to, kad tai – erdvi, patogioje vietoje įsikūrusi vaistinė, kur siūlomos geros kainos. Svarbiausia – ten dirba mėgstamas žmogus, kurį visada malonu matyti.
