Prieš dešimtmetį pradėjęs savo veiklą Lietuvos sostinėje šis 20 metų patirtį turintis gydytojas Vilniuje atidarė puikiai dirbančią kliniką, kurioje gydomi pacientai iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Norvegijos...
Lietuvos turtas – ne tik kvalifikuoti patyrę gydytojai, išvaduojantys žmones nuo prasto regėjimo ir akių ligų, bet ir kokybiškos paslaugos, gydymo algoritmai, atitinkantys Europos Sąjungos kriterijus, taip pat šiuolaikinė aptarnavimo kultūra.
Bresto klinika – tai vienas moderniausių medicinos centrų, įsikūręs renovuotame istoriniame pastate. 5 tūkstančių kvadratinių metrų pastatas prikeltas naujam gyvenimui, o dizaino ir interjero naujovės dera su paminklosauga.
Bresto klinikos konsultantas ir pagrindinis projekto autorius O. Kovriguine prisipažino, kad buvo atlikta daug darbų. Išsaugotas autentiškas fasadas, atkurtos balkonų metalinės grotelės, ąžuoliniai langų rėmai, iš esmės pakeista vidinė erdvė, todėl pastate daug vietos ir šviesos.
Jame pakeistos vidinės perdangos, sumontuotas liftas, pastatą gaubia stiklinis stogas, įrengta ventiliavimo sistema, valanti orą nuo bakterijų, taip pat nauja šildymo sistema ir operacinės.
„Kad iškiltų ši klinika, paaukojau ketverius savo gyvenimo metus“, – prisipažino O. Kovriguine.
Klinikos „Naujas regėjimas“ atidarymas Breste ypatingas dar vienu požiūriu – čia dirbo Lietuvos įmonės, Lietuvos verslas investavo ne tik lėšas, bet ir savo patirtį bei vadybą.
Tai ne pirmas toks atvejis, kai lietuviai įkuria naujas klinikas užsienyje. Verslininkų iš Lietuvos dėka akių ligų centrai atidaryti daugelyje valstybių, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Ukrainoje, kurios sostinėje Kijeve tokia akių ligų klinika buvo atidaryta, įsiliepsnojus politiniams įvykiams Maidane.
Šie neramumai nesutrukdė lietuviams laiku atidaryti medicinos centrą Kijevo širdyje.
Klinika Breste įsikūrė 1902 metais statytame pastate, kuris buvo šiuolaikiškai renovuotas, atsižvelgus į paminklosaugos reikalavimus. Lenkijos valdymo laikais čia buvo slaptoji policija, Antrojo pasaulinio karo metais įsikūrė gestapas, pokaryje – KGB organai, vėliau pastatas atiteko pasieniečiams.
2011 metais jis buvo įtrauktas į aukcioną. Laimėjęs šį aukcioną O. Kovriguine davė žodį atidaryti akių kliniką Breste, kuris anksčiau priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
– Kodėl jums buvo svarbu įkelti koją į Brestą? – paklausiau patyrusio šiuolaikinės oftalmologijos specialisto O. Kovriguine.
– Įsigijome šį pastatą, nes siekėme teikti oftalmologijos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.
Kartu su archeologais buvo atliktas milžiniškas darbas. Vykstant pastato rekonstrukcijai, įsiminiau posakį, kad lengviau pastatyti naują kliniką, nei prikelti seną pastatą.
Mūsų medicinos paslaugos skirtos ne tik Bresto miestui, bet visai Bresto sričiai, čia taip pat atvyks žmonės iš kitų Baltarusijos vietovių.
Kasmet klinikoje turėtų apsilankyti apie 80 tūkstančių pacientų, bus atlikta 15 tūkstančių operacijų.
Žurnalistai dažnai manęs teiraujasi, ar verta įgyvendinti tokius sudėtingus projektus, ar būtina didinti šiuolaikinės oftalmologijos paslaugų prieinamumą.
Esu įsitikinęs, kad dirbu žmonių labui. Neketinu kaip buvusiais sovietiniais laikais skaičiuoti paslaugas pagal tam tikras normas. Juk anksčiau žmonės buvo pripratę prie to, kad viskas ribojama – šiek tiek rūkytos dešros, konservuotų žirnelių, šiek tiek sviesto.
Šiuolaikinėje medicinoje negali būti deficito. Tai turi būti prieinama visiems. Pasak O. Kovriguine, medicinos paslaugų rinkoje žmogus turi teisę rinktis, o mūsų pareiga – pasiūlyti tai, kas šiuo metu geriausia pasaulyje.
Prastai dirbančios ligoninės turi būti uždarytos, nes ateitį turi tik tos klinikos, kurios gali pasiūlyti šiuolaikines gydymo technologijas.
Esu įsitikinęs, kad naujos klinikos įkūrimas – dar vienas pavyzdys, kaip per keletą metų galima atlikti kokybišką šuolį ir įdiegti tokias oftalmologijos paslaugas, apie kurias žmonės nedrįso svajoti, nes tai – ateities medicina.
– Kas galės gydytis naujoje klinikoje?
– Tikrinsime vaikų regėjimą, nes regėjimo ydos prasideda nuo mažumės, orientuosimės į akių ligų diagnostiką, operuosime lazeriu darbingo amžiaus žmones, kuriems prastas regėjimas apkartina kasdienybę. Griausime mitą, kad akių ligos susijusios su senatve, nes gerai matyti žmogus gali iki gilios senatvės.
Daug dėmesio skyrėme medicinos įrangai, todėl ją pirkome iš Vokietijos ir Japonijos gamintojų.
Kurdami klinikas užsienyje, visiems darbams taikome Europos Sąjungoje galiojančius kokybės standartus. Tai susiję su medicinos programomis, diagnostika ir gydymo algoritmais.
Lietuvių specialistai daug prisidėjo prie to, kad Breste esanti klinika nebūtų nuostolinga. Į bendrą darbą įsijungė vokiečių medikai, dirbantys panašiame centre Berlyne.
Didelis privalumas, kad visos klinikos „Naujas regėjimas“, tarp jų ir mūsų Vilniaus klinika, susietos telemedicinos sistema, todėl būdamas Breste pacientas gali gauti išsamią patyrusių specialistų, dirbančių kituose miestuose, konsultaciją, jo nereikia niekur siųsti.
Tai – vienas didžiausių Lietuvos projektų, susijusių už investicijomis užsienyje, – įsitikinęs O. Kovriguine.
– Ką galvojate apie medicinos turizmą, kai gydytis į Lietuvą atvyksta žmonės iš užsienio? Jūs elgiatės priešingai – investuojate užsienyje, o tai reiškia, kad eksportuojate medicinos paslaugas. Ar norėtumėte pastatyti dar vieną kliniką Lietuvoje? – Žinoma, turiu ne vieną tokią idėją. Man svarbu, kad Lietuvoje būtų statomi ne tik nauji biurai užsienio bendrovėms, kad čia ateitų bankai, informacinių technologijų įmonės. Svarbu Vilniuje pastatyti naują kliniką kaip socialinį projektą.
Negaliu pasigirti, kad mūsų idėjomis būtų susižavėjusi Vilniaus miesto valdžia, nors esu gavęs padėką už tai, kad daug labdaros skiriu kūdikių ir vaikų namams.
Svajoju, kad Lietuvos sostinėje kiltų naujos klinikos sienos, tai būtų didelis medicinos kompleksas. Kai tik sulauksime ženklo, kad miesto valdžia tam pritaria, būtinai apie tai pranešime visuomenei.
Esame pasiryžę investuoti Lietuvoje. Tai padėtų sukurti naujas darbo vietas, tai būtų dar vienas stambus medicinos centras, kuriame dirbtų apie 600 specialistų, o čia gydytis atvyktų pacientai iš įvairių valstybių.
Mūsų patirtis rodo, kad Lietuvos gydytojams niekada nepritrūks pacientų. Kasmet vien Vilniuje atliekame apie 8 tūkstančius akių operacijų, iš jų – 5,5 tūkstančio pacientams iš svetur. Registratūroje netgi įdarbinome darbuotojus, mokančius latvių, lenkų, estų kalbas. Pas mus atvykę latvių pacientai kartais būna nepatenkinti, kad klinikoje „Naujas regėjimas“ medicinos dokumentai rašomi valstybine lietuvių kalba.
O ką mums daryti? Mes gydome Lietuvos sostinėje ir negalime rašyti dokumentų latviškai.
– Ar nesigailite, kad išsižadėjote gydytojo praktikos, o tapote naujų klinikų projektuotoju?
– Esu laimingas, kad pernai buvau įvertintas už inovacijas ir pažangaus gydymo taikymą Lietuvos medicinoje.
Norėčiau, kad mano darbo vaisiais galėtų pasinaudoti tūkstančiai, o gal keliasdešimt tūkstančių prastai matančių žmonių.
Smagu matyti ugnelę gydytojų akyse, kad jie džiaugiasi savo darbu, o man taip pat labai svarbi ir pacientų nuomonė.
Gerai susipažinęs su šiuolaikine oftalmologija, stengiuosi būti pirmas šioje srityje. Tos ligos, kurios atrodė kaip sunkiai įveikiamos, ir tos gydymo technologijos, kurios traumuodavo pacientus bei sukeldavo daug komplikacijų, – jau praeityje.
Norėčiau, kad tokia praktika būtų taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse.
Tai, kad einu teisingu keliu, rodo ir mano kolegų pritarimas, – sako O. Kovriguine.
Jei sustočiau ir nekurčiau naujų klinikų, pasijausčiau kaip dviratininkas, kurį sustabdo kokia nors kliūtis ir jis nuvirsta.
Kiekvienas projektas kainuoja daug jėgų, mano darbo diena tęsiasi nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.
Kai baigiame projektą, prisiekiu sau, kad tai paskutinis kartas. Bet žmonės, kurie mane gerai pažįsta, tik juokiasi. Po nedidelės pauzės vėl pasiraitoju rankoves ir imuosi naujų darbų.
– Kas jums teikia džiaugsmo?
– Mūsų akių klinika neseniai sulaukė tarptautinio įvertinimo, nes kietųjų lazerių gamintojas LASERSOFT iš Vokietijos kliniką „Naujas regėjimas“ Vilniuje pasirinko kaip referencinį centrą.
Čia vyksta Baltijos šalių oftalmologų mokymai. Mes supažindiname užsienio specialistus su naujomis technologijomis.
Esu gavęs Didžiosios Britanijos oftalmologų draugijos premiją, kurią įsteigė bendrovė „Rayner“, už pažangiausių lazerinės akių korekcijos metodų taikymą. Gauti šį apdovanojimą buvo labai malonu.
Jis įrodė lietuviškos oftalmologijos kokybę. Tai – visos mūsų klinikos Lietuvoje nuopelnas. Visų daugiau kaip pusšimčio čia dirbančių gydytojų, medicinos slaugytojų ir kito personalo indėlis.
Apdovanojimas gydymo įstaigai įteiktas, atrinkus ją iš 77 kandidatų, išsibarsčiusių po visą pasaulį. Pralenktos net tokios oftalmologijos srityje lyderiaujančios šalys kaip JAV, Kanada, Japonija ir Vokietija.
Šiuo metu Vilniaus klinikoje atliekamos operacijos pažangiausiu ir vieninteliu Baltijos šalyse kietuoju lazeriu.
O. Kovriguine nuomone, nors regėjimo korekcija eksimeriniu lazeriu – vienas populiariausių trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo gydymo metodų, tačiau šie prietaisai jau netrukus iškeliaus į užmarštį.
