„Pagrindinė priežastis, dėl ko neužtikrinama konkurencija
reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimuose – prisirišimas prie
vieno tiekėjo. Konkretaus gamintojo įranga gali būti naudojama tik
su to paties gamintojo reagentais“, – sako VPT direktorė Diana
Vilytė.
VPT vertinimu, dėl konkurencijos nebuvimo šių priemonių kainos
gydymo įstaigoms kai kuriais atvejais išauga 48 procentais.
VPT atlikta apžvalga parodė, kad du trečdalius laboratorinių
reagentų ir diagnostikos priemonių rinkos užima penki tiekėjai, o
trečdalį dalijasi 115 įmonių. Geriausiai sekasi bendrovei
„Interlux“ – ji laimi daugiau nei pusę visų Kauno ir Vilniaus
Santariškių klinikų pirkimų, o visoje Lietuvoje užima daugiau nei
penktadalį rinkos. 2013-2015 metais bendrovė pasirašė tokių
sutarčių už daugiau nei 22 mln. eurų.
Kiti didieji tiekėjai yra „Diagnostinės sistemos“, kuri
laimi 16,4 proc. viešųjų pirkimų, „Diamedica“, „Roche
Lietuva“ ir „Vitrolab“ – atitinkamai 9,7 proc., 9,6 proc. ir 8,1
proc.
Tarnyba pažymi, kad beveik pusei (47 proc.) konkursų galutinius
pasiūlymus teikia tik vienas tiekėjas, ir tai nutinka dėl dviejų
priežasčių: arba visai neatsiranda konkurentų, arba kitų dalyvių
pasiūlymai yra atmetami.
D.Vilytė pabrėžia, kad Europos Komisijos (EK) vertinime pagal
iš vieno tiekėjo įvykdomų pirkimų skaičių Lietuva patenka tarp
blogiausiai vertinamų ES šalių.
„Įprasta tarptautinė praktika – pirkti tyrimus, o ne
priemones jiems atlikti: taip išvengiama nenumatytų papildomų
išlaidų, neprisirišama prie konkrečių gamintojų, tiekėjui
mokama už atliktus tyrimus“, – sako ji.
„Mūsų duomenimis, 2013–2015 metais reagentų pirkimuose
dalyvavo 137 tiekėjai, tad gydymo įstaigos turi galimybių
užtikrinti realią, o ne imituojamą konkurenciją – tai leistų
gauti geresnę perkamų prekių kainą ir kokybę“, – sakė D.
Vilytė.
Anot D.Vilytės, būtent tokią praktiką taiko ir Pasaulio
sveikatos organizacija (PSO).
VPT nuomone, tai yra ydinga schema: gydymo įstaigos tyrimams
naudoja įrangą, kurią iš gamintojų gauna neatlygintinai arba
pagal panaudos sutartis, tačiau taip vėliau priverstos įsigyti tik
su jai tinkamus reagentus ir medžiagas.
Tyrimas taip pat parodė, kad įstaigos nėra linkusios sudaryti
preliminarių sutarčių su tiekėjais – tai leistų įsigyti ne visą
sutartą įrangos ar reagentų kiekį, o pirkti juos „pagal
poreikį“: preliminarias sutartis 2013-2015 metais buvo siekiama
sudaryti tik 9 iš 444 atvejų.
Tarnyba nurodo, jog tyrimas atliktas, gavus rinkos dalyvių
skundų.
VPT nurodė, kad reikalavimus pirkimuose turėtų atitikti ne
mažiau kaip 5 gamintojų įranga, o tyrimų reikalavimuose užtektų
nurodyti, kiek ir kokių tyrimų įstaiga planuoja atlikti. Tokiu
atveju, pasak VPT, į tyrimo kainą tiekėjas įtrauktų visas
reikalingas jam atlikti medžiagas. VPT duomenimis, Lietuvoje toks
modelis didžiausioms privačioms klinikinėms laboratorijoms padėjo
sutaupyti nuo iki 25 proc. išlaidų.
VPT duomenimis, įsigijimai medicinos srityje sudaro 16 proc.
visų viešųjų pirkimų, apie dešimtadalis jų atliekami įsigyjant
reagentus ir diagnostikos priemones.