Seimo valdyba antradienį nusprendė pavesti kanceliarijai skelbti konkursą, kad būtų atrinkti nepriklausomi ekspertai projektui vertinti.
Liberalės Aušrinės Armonaitės siūlymui užsakyti ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą per pataisų pateikimą pritarė Seimas. Šis konkursas apklausos būdu turėtų įvykti per tris dienas. Tuomet penki atrinkti ekspertai teiktų išvadas. Pasak R.Baškienės, akivaizdu, kad likus dviem nepilnoms savaitėms iki sesijos pabaigos ekspertinio vertinimo Seimo Sveikatos reikalų komitetas nespės apsvarstyti.
Tai reiškia, kad liberalus įstatymas įsigalios nuo sausio ir bus keičiamas anksčiausiai po trijų mėnesių.
„Mes turėsime tris darbo dienas, tada ekspertai per tris dienas galės pateikti išvadas, su jomis vėl nelėksime į Seimą, komitetas įvertina. Įvertinant šią savaitę, (konkursas) prasisuka per tris dienas, dar per tris dienas (teikiamos išvados). Pavasario sesija – taip prognozuoju. Realiai, ramiai, nuosekliai ir nėra čia ko labai skubėti“, – po valdybos posėdžio žurnalistams sakė R.Baškienė.
LVŽS frakcijos iniciatyva Seimas praėjusią savaitę ėmė keisti nuo sausio įsigalioti turintį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Seimas tuomet po pateikimo pritarė konservatyviam projektui, kuris numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą. Kilus ažiotažui, jam tuo pat metu registruotas tų pačių „valstiečių“ siūlymas atsisakyti pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus.
Projektą dėl embrionų šaldymo registravo 57 Seimo nariai – didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Tarp teikėjų yra ir „valstiečių“ deleguotas paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Šioms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui. Medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių.
Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų. Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų.
Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami. Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę.
Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai. Rugsėjį parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui ir nuo sausio įsigalioti turinčiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.
