JAV mokslininkai atliko anoniminę apklausą, kurioje paaiškėjo, kad šimtai apklaustų pilotų sirgo tokia sunkia depresija, jog mąstydavo apie savižudybę arba fizinę žalą sau.
„4,1 proc. ištirtų pilotų pranešė, kad per pastarąsias dvi savaites galvojo, jog būtų gerai numirti arba žaloti save“, – skelbiama moksliniame žurnale „Environmental Health“ išspausdintame tyrime.
Jei tyrimas tikslus, tuomet iš 140 tūkst. pasaulyje lėktuvus skraidinančių pilotų net 5,7 tūkst. žmonių mąsto apie savižudybę.
„Šimtai pilotų dabar skraido kovodami su depresija ir mintimis apie savižudybę, – rašoma tyrime. – Jie neturi galimybės gydytis, nes tai neigiamai paveiks jų karjerą.“
Iš 1848 apklaustų pilotų 233 (12,6 proc.) sirgo depresija, o 78 (4,1 proc.) jų nuolatos galvojo apie savižudybę. 24 pilotai teigė, kad jų problemos „sukėlė labai daug sunkumų darbe, namuose ir santykiuose su žmonėmis“.
„Moterys pilotės dažniau sirgo depresija nei vyrai, – aiškino tyrėjai. – Būtina pilotų tarpe panaikinti seksualinį ir žodinį priekabiavimą.“
Tačiau Britų oro linijų pilotų asociacijos vadovas Robas Hunteris teigė, kad pilotai dažniausiai yra itin geros fizinės ir psichinės būklės.
„Tačiau, kaip ir visose profesijose, kai kurie pilotai serga depresija, – sakė R.Hunteris. – Pamoka, kurią turime išmokti iš „Germanwings“ tragedijos ir iš šio tyrimo yra tai, kad būtina panaikinti gėdą, kuri siejama su psichinės sveikatos tema. Niekas neturėtų bijoti atvirai kalbėti apie ją. Turime sukurti palaikymo ir supratingumo aplinką, kad pilotai nebijotų kalbėti apie savo problemas.“
Psichinės sveikatos labdaros organizacijos „Mind“ vadovė Madeleine McGivern teigė, kad tyrimas parodė, jog oro linijų bendrovės privalo „nuolatos tikrinti pilotų psichinę būklę“, tačiau „negalima daryti prielaidų apie depresiją sergančius žmones ir jų keliamą pavojų“.
„Yra pilotų su psichinėmis problemomis, kurie saugiai skraidė ištisus dešimtmečius, todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai“, – aiškino M.McGivern.
