Susisiekus su minėta mokykla paaiškėjo, kad ligos atvejis buvo užregistruotas praėjusių metų gruodžio 20 dieną. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Liudmila Božidaj portalą lrytas.lt patikino, kad nustačius šį atvejį buvo imtasi įvairių metodų, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.
„Apie tai, kad mokinys serga atvira tuberkulioze, sužinojome gruodžio dvidešimtą dieną. Pats mokinys pamokose nesilankė jau nuo spalio vidurio. Elektroniniame TAMO dienyne buvo nurodyta, kad nelankymo priežastis yra liga.
Sužinoję apie ligą ėmėmės atitinkamų veiksmų. Visiems tėvams elektroniniame dienyne buvo išsiųstos įspėjamosios žinutės. Taip pat su aplinkinių miestelių bei Joniškio ligoninėmis buvo susitarta, kad vaikams, kurių tėvai gavo tokias žinutes, būtų nemokamai atliekamas testas, parodantis, ar vaikas užsikrėtė“, – sakė L.Božidaj.
Iš tiesų kol kas, kol nepaaiškėjo, ar kas nors nuo sergančio mokinio užsikrėtė, Joniškio atvejis nėra išskirtinis.
Tačiau daugelis, ko gero, pamena, kad praėjusių metų vasario mėnesį Skuode mokytoja tuberkulioze užkrėtė 77 mokinius. Šis protrūkis patvirtino, kad ugdymo įstaigose kyla problemų siekiant užkirsti kelią ligos plitimui. Panašios situacijos pasikartojo ir Pabradėje bei Klaipėdos mokykloje, kur mokytojas tuberkulioze užkrėtė tris mokinius.
Naujas atviros tuberkuliozės atvejis tik priminė, jog praėjusiais metais visi skambino pavojaus varpais dėl plintančios užkrečiamosios ligos, kuri gali nusinešti net gyvybę. Šios ligos pažabojimu susirūpinusi buvo ir Prezidentūra, ir Seimas, ir Vyriausybė. Kalbėta net apie priverstinį gydymą. Deja, prieš rinkimus dalyti pažadai susitvarkyti nukeliavo į užmarštį.
Tad klausimas, kaip šiandien ugdymo įstaigoms ir apskritai savivaldybėms sekasi suvaldyti šią užkrečiamąją ligą, dėl kurios tiek aštrių diskusijų buvo kilę visuomenėje ir tarp politikų?
Užkrečiamųjų ligų atvejų daugėja
Vaikų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje auga. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2006–2015 metų laikotarpiu tarp vaikų buvo užregistruoti daugiau kaip 500 tūkstančių užkrečiamųjų ligų atvejų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Vilniaus mieste 2017 m. užregistruoti jau 5 atviros plaučių tuberkuliozės atvejai, praėjusiais metais – 107: atvira plaučių tuberkulioze sirgo 1 moksleivis ir 2 studentai. Dėl tuberkuliozės pernai užregistruotos ir 7 mirtys.
Lietuvos Respublikoje 2015 metais buvo užregistruota 920 atviros plaučių tuberkuliozės atvejų. Vilniaus apskrityje tuo pačiu laikotarpiu – 200 atviros plaučių tuberkuliozės atvejų. Vilniaus mieste – 90 atviros plaučių tuberkuliozės atvejų. Praėjusių metų šalies sergamumo atvira tuberkulioze statistika dar nesusisteminta.
Vilniuje, lyginant dvejų metų statistiką, matyti, kad atvirų tuberkuliozės atvejų padaugėjo. Tad tai, ko gero, rodo, kad liga dar toli gražu nepažabota.
Balandžio mėnesį tuomet dar Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės (dabar – VUL Santariškių klinikų Infekcinių ligų centras) Programų ir tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Edita Davidavičienė portalui lrytas.lt teigė, kad sunku pasakyti, ar medikai pražiopsojo besitvenkiančius debesis dėl turberkuliozės paplitimo.
„Pagrindinė problema, jei kalbame apie paviešintus atvejus, ta, kad vaikai namuose kontaktavo su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu. Turime panaikinti šią pagrindinę priežastį, sutelkti tam visas jėgas. Kol sergantieji atvira tuberkulioze nustatomi, būna per vėlu. Deja, to padaryti laiku nepavyksta. Nei jūs, nei aš to nepadarysime. Mes, medikai, gydome ligonį, kai jis atvyksta, o kiek jų vaikšto, kurie patys nežino, kad serga? Jie gi ne kitoje planetoje, o Lietuvos žeme vaikšto. O ką daryti, kai nustatytas sergantysis ima ir dingsta? Eina ir sėja visur tuberkuliozės mikobakterijas“, – tuomet piktinosi E.Davidavičienė.
Jos nuomone, problema turėtų susirūpinti savivaldybių administracijos ir bendruomenės. „Vieni medikai nieko nepadarysime. Rajonuose galima patikrinti tuos piktnaudžiaujančius alkoholiu, nedirbančius, priskiriamus prie socialinės rizikos šeimų. Kasmet nuvežti ir atlikti krūtinės ląstos rentgeną. Negi savivaldybės negali skirti kelių šimtų eurų šiam reikalui? Reikia motyvuoti tokius žmones, kito kelio nėra. Nupirkti valgyti, nuvežti, dar ką nors sugalvoti. Kitu atveju tokia situacija ir bus. Turi būti pasirūpinta ankstyvu gydymu laiku. Niekas negali kaltinti medikų dėl pavėluotų atvejų nustatymo“, – tuomet portalui teigė biomedicinos mokslų daktarė.
Tąkart Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovė Roma Žakaitienė aiškino, kad apie tuberkuliozės suvaldymą kol kas savivaldybių merai dar nediskutavo.
Visą straipsnį galite perskaityti atsidarę nuorodą žemiau.
Dabar susisiekus su Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultante sveikatos klausimais Goda Keso, vėl paaiškėjo, kad LSA kol kas nebuvo pateikusi jokios informacijos apie tai, kaip reikėtų spręsti šią problemą.
„Kad būtų galima spręsti, kokių prevencinių priemonių reikia imtis, derėtų atsižvelgti į individualius, pavienėse savivaldybėse pasitaikančius atvejus. Apie pačią ligą ir tai, kaip užkirsti kelią tuberkuliozei, buvo kalbama Seime, kai Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pareigas ėjo Dangutė Mikutienė. LSA tokios informacijos nepateikė“, – teigė G.Keso.
Ugdymo įstaigos – tik sveikiems
Pasak respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ prezidentės Danutės Jakučiūnienės, ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra skirtos sveikiems, savo bendraamžių užkrėsti negalintiems vaikams. Tai pagrindinė prevencinė priemonė siekiant užkirsti kelią tuberkuliozės plitimui.
„Ikimokyklinio bei kitos ugdymo įstaigos yra skirtos sveikiems vaikams. Visas gydymas yra atiduotas į medikų profesionalų rankas. Tai parodo ir tai, kad ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai neturi teisės skirti gydymo ir sunegalavusiam vaikui ar vyresniam asmeniui duoti medikamentų.
Vis dėlto pasitaikius bet kokios užkrečiamosios ligos atvejui, informuojami visi tėvai, kurių vaikai turėjo kontaktą su sunegalavusiu asmeniu. Tuomet jie turi teisę imtis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, nebevesti vaiko į darželį ar mokyklą, vykti pas šeimos gydytoją ar pasiskiepyti ir taip įgyti imunitetą ligai“, – kalbėjo ji.
Tą pat pakartojo ir Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijai priklausančios Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ona Keršienė. Ji tikino, kad laimei, ligi šiol mokykloje nebuvo užfiksuota nė vieno tuberkuliozės atvejo.
„Mūsų mokykloje nebuvo užregistruota nė vieno tuberkuliozės atvejo. Matyt, taip yra dėl to, kad atidžiai laikomasi užkrečiamųjų ligų prevencijos programos. Pirmiausia kiekvienais metais mokinių prašoma gydymo įstaigose išrašomos pažymos, kurioje nurodoma, kad asmuo gali lankyti mokyklą.
Taip pat vykdome ir švietėjiškas programas, kuriomis moksleivius supažindiname su užkrečiamosiomis ligomis, jų pavojais. Pranešame ir apie simptomus ir skatiname, kad juos pastebėję mokiniai nedelstų ir kreiptųsi į medikus“, – teigė O.Keršienė.
