Inovatyvios farmacijos pramonė pasigenda ilgalaikės vaistų
strategijos, o vaistinių atstovai priekaištauja, kad valdžia
neleidžia vaistinėse imti paprasčiausių kraujo tyrimų dėl
cholesterolio, cukraus kiekio, galinčių gyventojus įspėti apie
gresiančius pavojus sveikatai.
„Viena iš tokių priemonių (įvardijama) vaistų tenderiniai
pirkimai – nupirksime pigiausius vaistus, ir bus didžiuliai taupymai.
Taip, tai teoriškai labai gražu, bet (...) kartu su tuo džiugesiu
ateina ir liūdesys, kada pradžioje gaunamas neblogas rezultatas, bet
po kiek laiko valstybė skelbia tenderius mažiausiai kaina ir
neatsiranda firmų, kurios nori dalyvauti“, – Seime ketvirtadienį
vykusiame pasitarime dėl vaistų kainų teigė Vaistų gamintojų
asociacijos direktorius Albertas Bertulis.
„Jeigu ir laimi firmos, kurios iš kažkur paraleliniu būdu ir
gali atvežti tų vaistų, tai sudaromas tenderis metams ar pusei,
pirmi užvežimai būna gan sėkmingi – visi džiaugiasi, o po to
kompanija nebesugeba įvežti vaistų ir atsiranda jų trūkumas
chroniškas – koks pasirinkimas, toks ir rezultatas“, – kalbėjo
asociacijos vadovas.
A.Bertulis siūlo Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidas
mažinti skatinant generinių vaistų vartojimą, propaguojant tokių
vaistų efektyvumą ir saugumą.
„Labai dažnai, tiek ir medikų tarpe, eskaluojama, kad
generiniai vaistai – tai ne tie vaistai, tai pasenę vaistai,
mažiau efektyvūs. Nors specialistai puikiai žino, kad tie
generiniai vaistai prieš kurį laiką buvo ir patentiniais vaistais,
jeigu jie yra registruoti ES, jeigu jiems atlikti tie patys tyrimai,
jie negali būti blogesni, nes būtų fiziškai išbraukti iš vaistų
registro .
Pasak jo, generinių vaistų kainas mažintui rezervų dar yra.
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius
taip pat mano, kad labiausiai gali atpigti generiniai vaistai.
„Vaistų veikimo nepakeis, nei jeigu valdžioje bus kairieji,
nei jeigu bus dešinieji“, – teigė jis.
Pasak E.Tarasevičiaus, už tokiu būdu sutaupytas lėšas
Ligonių kasos galėtų įsigyti inovatyvių vaistų. „Taip yra
užsienio šalyse – yra inovatyvių vaistų eilė – laikia kada jie
bus kompensuojami“, – teigė jis.
Tuo tarpu Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos
pirmininkė Jūra Smilgaitė tikino pasigendanti ilgalaikės vaistų
strategijos.
„Mūsų kompanijas domina net ne kaip rytoj, o galbūt po 10
metų kaip mes galėtume dirbti, vystyti verslą. Tai ką mes
šiandien dažnai turime, tai yra smulkių, kitą kartą didesnių,bet
karts nuo karto įsiplieskiančių gaisrų gesinimas. Todėl mus
domina tvarios, skaidrios sistemos sukūrimas, kad ji atitiktų
šiuolaikines aktualijas ir reikalavimus tiek valstybės požiūriu,
tiek einant per visas grandis – iki paciento – vartotojo“, – teigė
J.Smilgaitė.
E.Tarasevičius siūlo nepamiršti nacionalinės vaistų gamybos.
„Taip pat gali būtų vystoma ir mes čia galėtume imti pavydį
iš Slovėnijos, kur virš 50 proc. vaistų pagaminama vietoje. Taip
yra sumažinamos išlaidos, pavyzdžiui, nereikia transporto išlaidų
įskaičiuoti į vaistų kainą“, – teigė Lietuvos farmacijos
sąjungos prezidentas.
Jis taip pat siūlo daugiau dėmesio Lietuvoje skirti vaistams iš
vaistinių augalų.
„Prieškario Lietuvoje vaistinių augalų auginimas,
kultivavimas ir eksportas užėmė labai ženklią vietą. Mes
galėtume taip pat čia gauti lėšų iš tokių augalų, nes Lietuvos
žemės ūkis yra dar nechemizuotas ypatingai. Paklausa būtų
didelė, – prognozavo jis.
E.Tarasevičiaus teigimu, pigesnių už atvežtinius vaistų
galima pasigaminti pačiose vaistinėse.
„Ir vaistinėse galima gaminti vaistus, kurių negamina
pramonė, sakykime vaikams skirtus, dermatologinius vaistus. Juos
pigiau pagaminti gali mūsų vaistinės. Tai irgi gali sumažinti
vaistų kainą ir padidinti pigesnių vaistų prieinamumą. Ligoninių
vaistinės taip pat gali pasigaminti vaistus, pavyzdžiui, mikstūras,
ypač tiems ligoniams, kurie stacionare yra. Čia taip pat nemaži
rezervai“, – aiškino E.Tarasevičiaus.
Tuo tarpu Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos narė Kristina
Nemaniūtė Gagė mano, kad gyventojai mažiau vaistams išleistų,
jeigu sveikai gyventų ir labiau domėtųsi savo sveikatos būkle. Ji
piktinosi, kad teisės aktai iki šiol neleidžia vaistinėse atlikti
elementariausių kraujo tyrimų, galinčių pranešti apie per didelį
cholesterolio ar cukraus kiekį.
„Keliaujant po darbo vietas galima imti kraują iš piršto, o
vaistinėse – ne,“ – priekaištavo vaistinių atstovė. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga interviu
BNS praėjusių metų gruodį teigė, kad Lietuvoje reikia sukurti
tokią konkurencinę aplinką, kad rinkoje neapsimokėtų būti
brangiems vaistams.
Valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį
milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar dešimtis milijonų
eurų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio pabaigoje pareiškė,
kad iki šiol vaistų kompensavimo problemos būdavo piktybiškai
nesprendžiamos, todėl šis klausimas bus pasitikėjimo testu naujam
sveikatos apsaugos ministrui.