Farmacininkai kraipo galvą: naujos valdžios pasiūlymai susargdins ir nustekens tautą

Farmacininkams Pavasario sesijoje Seimas parengė ne vieną naujovę. Štai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užregistravo Farmacijos įstatymo pakeitimą, kuriame siūloma leisti parduoti nereceptinius vaistus mažmeninėse prekybos vietose. Esą taip siekiama mažinti rinkos koncentraciją. Tai reiškia, kad teoriškai nereceptinių vaistų, pavyzdžiui, nuskausminamųjų, būtų galima įsigyti ir dagalinėse ar spaudos kioskuose.

Prof. E.Tarasevičius pritaria, kad kiekviena reklama skatina pirkti, o tai gali turėti neigiamų pasekmių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prof. E.Tarasevičius pritaria, kad kiekviena reklama skatina pirkti, o tai gali turėti neigiamų pasekmių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Farmacininkams pavasario sesijoje Seimas parengė ne vieną naujovę.<br>„Gintarinės vaistinės“ nuotr.
Farmacininkams pavasario sesijoje Seimas parengė ne vieną naujovę.<br>„Gintarinės vaistinės“ nuotr.
Farmacininkams pavasario sesijoje Seimas parengė ne vieną naujovę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Farmacininkams pavasario sesijoje Seimas parengė ne vieną naujovę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Farmacininkams pavasario sesijoje Seimas parengė ne vieną naujovę.<br>M.Vidzbelio nuotr.
Farmacininkams pavasario sesijoje Seimas parengė ne vieną naujovę.<br>M.Vidzbelio nuotr.
Lietuvos farmacininkų sąjungos prezidentas, profesorius E.Tarasevičiusu ne visoms įregistruotoms Farmacijos įstatymo pataisoms pritaria.<br>Eltos nuotr.
Lietuvos farmacininkų sąjungos prezidentas, profesorius E.Tarasevičiusu ne visoms įregistruotoms Farmacijos įstatymo pataisoms pritaria.<br>Eltos nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2017-03-02 13:19, atnaujinta 2017-04-08 18:08

Nieko keista, Vyriausybės programoje yra įtrauktas punktas, numatantis koncentracijos mažmeninės prekybos rinkoje ribojimą bei alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimo skatinimą, taikant reguliacines priemones.

Kitas laukiantis pokytis – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis užsimojo apriboti vaistų reklamą.

Tačiau ne visi pasiūlymai ir pataisos įtikina pačius farmacininkus. Pavyzdžiui, mažmeninės vaistų prekybos ne vaistnėse reguliacinės priemonės verčia abejoti idėjos skaidrumu. Be to, pasak farmacininkų, toks pasiūlymas pateiktas nepagalvojus apie galimas pasekmes lietuvių sveikatai.

Ligoninių vaistinėse – pigesni vaistai

Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos registruotame Farmacijos įstatymo pakeitimo siūlyme pateikiama formuluotė: „Mažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir skatinti alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą: leisti ligoninės vaistinėms, kurios yra ligoninės struktūrinis padalinys, parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams; leisti parduoti nereceptinius vaistinius preparatus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose.“

Lietuvos farmacininkų sąjungos prezidentas, profesorius Eduardas Tarasevičius ne visoms įregistruotoms Farmacijos įstatymo pataisoms pritaria. Nors dalis apie ligoninių vaistines jam atrodo logiška ir galima.

„Ten yra pasiūlymas, kad galbūt būtų galima atidaryti vaistines ligoninėse ar poliklinikose, tai šiam pasiūlymui aš pritariu. Kaip diskutuota žiniasklaidoje, tai būtų proga pagerinti generinių vaistų prieinamumą. Juk ir šiuo metu ligoninės turi ligoninių vaistines ir niekas to nepeikia. Atsižvelgiant į tai, kas – Sveikatos apsaugos ministerija ar savivaldybė – yra gydymo įstaigos steigėja, tam priklauso ir vaistinė. Skirtumas tik toks, kad ji aprūpina tik stacionare gydomus pacientus.

Ši veikla galėtų būti išplėsta, tos vaistinės galėtų aptarnauti ir kitus pacientus. Tiesa, čia turėtų būti išspręsta viena problema – tokias vaistines turėtų aptarnauti valstybinė, didmeninė įmonė, mat jei tokios vaistinės pirktų vaistus iš kitų didmenininkų, antkainiai būtų didesni. Be to, kiti didmenininkai gali net neparduoti tokioms vaistinėms vaistų. Tokios patirties esama, o Lietuvoje vis dar yra keli šimtai nepriklausomų vaistinių. Kai kurie didmenininkai neparduoda toms vaistinėms vaistų arba parduoda su tokiu antkainiu, kad neapsimoka, nes niekas jų neįpirktų.

Tad išsprendus lygiagrečios vaistų tiekimo grandies klausimą būtų galima tokiose vaistinėse pacientams pasiūlyti ne tokių populiarių generinių vaistų.

Beje, vadinamojo vaistų sandėlio liekana yra Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje“, – kalbėjo profesorius.

Pasak farmacininko, minėtas valstybinis sandėlis galėtų turėti padalinį, kuris ir tiektų vaistus ligonininių vaistinėms.

Paracetamolis kioskelyje – sunkiai suvokiama

Tačiau profesorius E.Tarasevičius niekaip negali suprasti, kodėl Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija vis dar kelia klausimą dėl nereceptinių vaistų pradavimo ne vaistinėse.

„Šis klausimas jau tris kartus buvo svarstomas praėjusiame Seime, šiuos klausimus siūlė liberalai. Tris kartus Seimas turėjo sveiko proto ir atmetė tokį pasiūlymą. Vaistus buvo siūloma pardavinėti degalinėse. Suprantama, degalinių pajamos sumažėjo, uždraudus prekiauti alkoholiu. Tačiau paradoksalu, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas rūpinasi degalinių išlikimu ir pelnu. Nežinau, kokie čia ryšiai ir kodėl šis reikalas buvo taip proteguojamas.

Deja, užkliuvo už varčios ir vėl nuo pradžios. Lietuvos farmacininkų sąjunga yra informavusi visuomenę ir žurnalistus, kokie pavojai tyko vaistus pardavinėjant ne vaistinėse.

Visi vaistai turi kontraindikacijų, dažnai ne vieną, tai vaistus parduodantis specialistas žino ir turi paaiškinti. O degalinių tinklų atstovams esą bus surengti savaitės ar kelių dienų kursai ir jie viską žinos? Na, žinote, vaistų specialistai studijuoja ne vienus metus, kol įsigilina į visą informaciją. Juolab kad įstatyme numatyta, jog vaistus gali pardavinėti tik farmacijos specialistai. Tokie dalykai nesuprantami.

Be to, dabartiniame pasiūlyme kalbama plačiau, ne tik apie degalines, bet ir apskritai apie mažmeninės prekybos vietas. Tai gali būti spaudos kioskai ir t.t. Dar įdomu tai, kad parduodami tose vietose bus ne visi vaistai, o tik ministro įtraukti į sąrašą. Čia jau kyla korupcijos pavojus. Kaip ministras galės nuspręsti, kurie vaistai bus parduodami mažmeninės prekybos vietose?

Sakykime, paracetamolio yra kelios dešimtys rūšių, kurias gamina skirtingos įmonės. Tai kurias ministras nutars įrašyti į sąrašą, o kurių ne? Jei vienoms leis, kitos bus nepatenkintos. Vadinasi, reikės pardavinėti visų įmonių paracetamolio preparatus.

Dar mažmeninė prekyba ne vaistinėse privers Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą padidinti etatų skaičių, mat jiems riekės tikrinti ir visas mažmeninės prekybos vietas: kaip laikomi vaistai, ar nepažeidžiamos sąlygos.

Tikiuosi, kad pavyks ministrą įtikinti, kad šią pasiūlymo dalį reikėtų panaikinti“, – argumentus dėstė Lietuvos farmacininkų sąjungos vadovas.

Vaistai tampa maistu

O dėl vaistų reklamos profesorius E.Tarasevičius mano, kad Seimo nario R.Žemaitaičio pasiūlymas visiškai tinkamas.

„Lietuvoje vaistas tampa maistu, nes žmonėms susidaro įspūdis, kad daugiau suvartojus vaistų bus daugiau sveikatos. Akivaizdu, jog reklama skatina neracionalų vaistų ir maisto papildų pirkimą ir vartojimą, o tai žalinga ir kenkia žmonių sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos surinkti duomenys signalizuoja, kad neracionalus vaistų vartojimas – rimta problema visame pasaulyje, nes neracionaliai vartojami vaistai gali ne padėti žmogui pasveikti, bet pakenkti jo organizmui.

Didžioji dalis žmonių vaistus renkasi pagal reklamos kiekį, pakuotės spalvą ar savo supratimą, tačiau dėl jų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio net nesuka galvos ir nepasitaria su gydytoju ar vaistininku. Preliminariais skaičiavimais, farmacininkai išleidžia 38 mln. eurų reklamai kasmet, todėl klausimas, kiek atpigs vaistai gyventojams apribojus reklamą?

Kasmet Lietuvoje parduodama apie 72 mln. vaistų pakuočių. Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę Lietuva priskiriama prie daugiausia vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių. Kasmet pasaulyje nuo apsinuodijimo vaistais miršta daugiau žmonių nei automobilių avarijose“, – apsisprendimą pateikti tokią pataisą socialiniame tinkle argumentavo Seimo narys.

Prof. E.Tarasevičius pritaria, kad kiekviena reklama skatina pirkti, o tai gali turėti neigiamų pasekmių.

„Jei ratams ir batams reklamą galime taikyti, vaistai – prekė, turinti farmakologinį poveikį, galinti tapti pavojinga sveikatai, jei žmonės beatodairiškai ją pirks pasitikėdami reklama. Jokio skirstymo – vaistai receptiniai ar nereceptiniai – nėra. Pasaulio sveikatos organizacija juos priskiria prie tos pačios vaistų grupės.

Pavyzdžiui, aspirinas turi 19 moksliškai pagrįstų kontraindikacijų, o reklama paskatina žmogų susižavėti, pakibti ant kabliuko ir įsigyti stebuklingai veikiančią piliulę. Deja, reklamose nekalbama apie pavojus ir kontraindikacijas.

Turime kone didžiausią vaistinių tinklą Europos Sąjungoje. Galime palyginti: Danijoje vaistinių apie 300, Lietuvoje – apie 1400, tad specialistų, kurie gali patarti, ką ir kaip vartoti, tikrai pakaks, tam nebūtina reklama“, – įsitikinęs profesorius.

P.S. Vaistinės galėtų teikti ir 19 papildomų farmacinės rūpybos paslaugų, kurias pats profesorius E.Tarasevičius yra išvardijęs ir pasiūlęs Sveikatos apsaugos ministerijai. Deja, ji šiuo klausimu kol kas snaudžia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.