„Nenustačius kokybinių rodiklių sistemos poveikiui matuoti, nėra žinoma ir matuojama jos teikiama nauda – faktinis paciento ir gydytojo sutaupytas laikas, sutaupytos lėšos atliekamiems instrumentiniams ir laboratoriniams tyrimams, sumažėjusi administracinė našta pildant medicininius dokumentus ir pan.“, – sakoma audito ataskaitoje.
Pasak Valstybės kontrolės, anksčiau įgyvendinti telemedicinos sprendimai beveik nenaudojami, o į 2015–2025 metų e.sveikatos sistemos plėtros planą įtraukiamas telementorystės ir telekonsultacijų paslaugų plėtojimo projektas iš esmės yra panašus į jau vykdytus projektus, todėl, nepašalinus praėjusio e. sveikatos sistemos kūrimo etapo problemų, planuojamu projektu taip pat gali būti nesinaudojama. Auditorių teigimu, 2012–2015 metais sukurti besidubliuojantys IT sprendimai, įsigytos identiškos paslaugos, neracionaliai panaudotos lėšos.
„Tam tikri veiklos procesai (ambulatorinių apsilankymų planavimas, priėmimas stacionariam gydymui, stacionarinis gydymas, vaistų paskyrimas stacionare, laboratoriniai tyrimai, instrumentiniai tyrimai, receptų išrašymas poliklinikoje, siuntimų išrašymas ir kt.) visose regioninio lygmens gydymo įstaigose yra identiški, tačiau, prieš pradedant modernizuoti turimas IS (informacines sistemas), nebuvo įvertinta galimybė sukurti vieną sistemą ir regioniniu lygmeniu ją įdiegti visose ligoninėse. Tai būtų leidę sutaupyti lėšų ir sumažinti kuriamų IS tarpusavio integracijos riziką“, – aiškina auditoriai.
Anot jų, aštuonios regioninio lygmens projektus vykdžiusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos numatė už 2 mln. eurų kurti ir modernizuoti 17 analogiškų funkcijų, skirtų ligoninių informacinių sistemų procesų automatizavimui ir efektyvesniam valdymui, dėl to lėšos buvo panaudotos identiškoms paslaugoms. 2012–2015 metais e.sveikatos sistemos plėtrai buvo skirta apie 30 mln. eurų, o iš viso nuo 2005 metų į e.sveikatos diegimą Lietuvoje investuota beveik 40 mln. eurų.
„Auditas parodė, kad naudojimasis sistema išlieka pasyvus, neišspręsta IT infrastruktūros trūkumo problema, nėra sukurtos visos būtinos e. sveikatos sistemai reikalingos sąsajos tarp įstaigų, stringa e. parašo naudojimas, nėra aiškus incidentų valdymo ir šalinimo procesas, užtikrinamos ne visos ypatingos svarbos asmens duomenų saugumo priemonės“, – konstatuoja auditoriai. E. sveikatos sistema – tai skaitmenizuoti pacientų sveikatos duomenys (ligos istorijos įrašai, receptai, medicininės pažymos ir pan.) ir informacinės technologijos, kuriomis sudaroma galimybė šiais duomenimis keistis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų.
