„Džiugu, kad šiandien galėjome susitikti po tiek metų. Šioje auditorijoje mes visi susitikome prieš 71-erius metus. Tuomet kurse buvo 188 studentai. Iš jų – 132 šiandien jau tarp išėjusiųjų į geresnį pasaulį. Tai 13-sis kurso susitikimas, į kurį atėjo 15 buvusių kurso draugų.
Anksčiau susitikimus organizuodavome kas 10 metų, dabar nutarta – kas 5-erius“, – LSMU CR Vlado Lašo auditorijoje sutikdamas buvusius kurso draugus sakė akademikas Jurgis Brėdikis ir prisiminė:
„Tai buvo pirmieji pokario metai. Išlaužyti suolai ir jais užkalti langai, buvo šalta – ruošėme malkas, kad galėtume pasikūrenti Universiteto krosnis, bet vis viena, tai buvo – nuostabūs laikai. Pokario metais mes turėjome užpildyti didelį gydytojų trūkumą Lietuvoje.
Laikmetis buvo toks, kad ištisi rajonai turėjo po vieną gydytoją, kurio (kažkodėl) neišvežė į Sibirą arba jis nepabėgo į Vokietiją ar Ameriką. Baigę studijas mūsų kurso draugai pasklido po visą Lietuvą – nuo aukštas pareigas ėjusio valdininko, dėstytojo ir mokslininko iki gydytojo praktiko gilioje šalies provincijoje – dirbome visur, kur tik reikėjo.“
Viena iš rentgenologijos pradininkių gydytoja Aldona Adukauskaitė-Rainienė prisiminė, kaip visada sėdėdavo šios auditorijos palubėje ir per paskaitas dažniausiai megzdavo, kad turėtų kuo apsirengti, pasipuošti, o ir neužmigtų – peščiomis atėjusi iš Vilijampolės ir jau pavargusi nuo ankstyvų ryto buities darbų.
Buvę kurso draugai ir juos atlydėję jų artimieji tylos minute pagerbė išėjusius Anapilin ir vėl juos minėjo savo šviesiuose džiugiuose prisiminimuose, lyg tai būtų nutikę vakar... Kalbėjosi, vėl ir vėl dalijosi prisiminimais senais, tolimais ir jau šių dienų – kuris kurį buvo susitikęs, su kuo susikambino, ką išgirdo, sužinojo... Džiaugėsi, kad visų puikūs vaikai, o jau anūkai ir proanūkiai – nėra lygių, kokie nuostabūs.
Prisimintas ir pirmasis pirmosios kurso poros naujagimis: susidėję jam nupirko vežimėlį – sportinį (sėdimą su gulėjimo mechanizmu), nes tikram vaikiškam vežimėliui (gulimam) niekaip nebūtų pinigėlių užtekę.
Eilinį kartą vėl ir vėl prisiminta bei nagrinėta buvusi kurso „cementovkė“. Prisimintas ir drąsos teikiantis studento atributas – „špargalkė“. Kaip galima jos nepaminėti kurso susitikime? Juk viskas, kas buvo bloga ar bent jau galėjo būti geriau – seniai pamiršta, bet tas, kuris nugvelbė paruoštukus – net ir šiandien (po 70 m.) minavojamas ne kažin kaip...
Akademikas J. Brėdikis dalijosi prisiminimais apie studijų laikus ir kurso draugus, susirinkusiems papasakojo, koks dabar yra buvęs jų Alma mater, kaip Universitetui sekasi šiais aukštojo mokslo permainų laikais, papasakojo ir apie dabartinius studentus – lietuvaičius bei užsieniečius.
15 susirinkusiųjų buvusių kurso draugų nustebo išgirdę, kad šiandien LSMU studijuoja 8600 studentų, iš jų užsieniečių yra 870 iš 40 šalių, tokių, kaip Švedija, Vokietija, Indija, Izraelis ir kt. Šiuolaikinis LSMU, tai dvi akademijos: Medicinos ir Veterinarijos. Medicinos akademiją sudaro Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Visuomenės sveikatos ir Slaugos fakultetai.
Akademikas J. Brėdikis prieštaravo pavadintas kurso susitikimo organizatoriumi ir už didelį norą bei pastangas susitikti dėkojo docentui Apolinarui Sutkui ir jo žmonai (kurso marčiai). Susitime kalbėjo buvęs Sveikatos apsaugos ministras doc. Jonas Platukis, onkologė prof. Laima Griciutė, doc.Liudas Ragalevičius, seserys dvynukes gydytojos Aldona ir Birutė Starkutės, gydytoja Aldona Adukauskaitė-Rainienė ir kt.
„Svarbiausia, kad mes turime sentimentų jaunystei“, – kalbėjo susirinkusieji ir vienas kitam pasižadėjo:
„Susitiksime po 5-erių metų.“
„Nepaisant ratukų ir lazdų – niekas nesiskundė savo negaliomis, vadinasi, tikrai susitiksime“, – sakė akademikas J. Brėdikis.
